ES turėtų sukurti muzikos ir kultūros festivalį, kurio pagrindinė tema – įtraukumas ir bet kokios rūšies migrantų bei mažumų aplinka, siekiant sukurti sceną tiems, kurie neturėjo tokios scenos, taip pat branginti Europos kultūros paveldą ir demokratiją bei palaikyti muzikos pramonę.

Mums reikia žurnalistų, įsipareigojusių kritiškai mąstyti ir informuoti, tačiau pasaulyje, kuriam gresia melagingos naujienos ir dirbtinis intelektas, tai sudėtinga. Siūlau į šį klausimą įtraukti ES, reikalaujant aiškių teisės aktų ir normų, kad būtų apribotas ir nustatytas dirbtinio intelekto naudojimas žiniasklaidos priemonėse.

Suprasti, įsisavinti ir skatinti kultūrų įvairovę Europoje. Tai būtų labai naudinga, jei muzika, menas, maistas, pomėgiai sužinotų apie kitas kultūras.

Graikijoje ir galbūt kitose ES valstybėse narėse moksleiviams, baigusiems meno mokyklas (dramą, muziką ir mokyklas), šiuo metu aukštojo mokslo diplomai neišduodami, o jų išsilavinimas nėra perklasifikuotas į aukštąjį mokslą. Tai neteisinga ir turėtų būti pakeista. Dėl to vėliau gali sumažėti darbo užmokestis prisidengiant tuo, kad tai yra „neteisinės kvalifikacijos reikalaujantis darbas“. Ar meno mokyklos neturėtų būti pripažįstamos dėl jų indėlio į šalies kultūrinį švietimą ir turėtų būti vienodai vertinamos visose ES valstybėse?

Dirbtinio intelekto modelis, kurį galima pakeisti visomis ES kalbomis, galėtų skatinti supratimą ir sudaryti sąlygas bendrauti tarpvalstybiniu mastu.

Maitinimas, klaidinančios antraštės ir melagingos naujienos yra nepageidautini šiandienos socialinės žiniasklaidos produktai ir interneto teikiama tiesioginė prieiga prie informacijos. Žiniasklaidos paskatos vykdyti žurnalistiką yra menkos, o žiniasklaidos elgesio kodeksas buvo pažeistas – visa tai lėmė būtinybė žiniasklaidai rinkti pajamas iš reklamos spustelėjus klaidinančias antraštes, kad turinys būtų viralizuotas, ir dėl to, kad dėl spaudimo suteikti „žvilgsnį“ sumažėjo faktinis šaltinių tikrinimas ir rinkimas. Kad to būtų išvengta, mums reikia mechanizmo, pagal kurį žiniasklaidos priemonėms būtų galima pateikti ieškinius dėl netinkamos praktikos jų pranešimuose apie konkrečius informacinius straipsnius ar transliacijas. Tai turėtų būti daroma laikantis lanksčių, bet aiškių žurnalistų taisyklių. Pažymėtą naujienų žiniasklaidos priemonę turėtų įvertinti speciali žiniasklaidos vertinimo komisija, turinti pakankamai laiko įvertinti turinį, kalbos vartojimą, šaltinius ir jos poveikį visuomenei. Atlikusi vertinimą, ji tam tikrą laikotarpį gali tam tikrą laiką ir tam tikrą vertę įžvelgti į naujienų kanalą žinomą rinkliavą. Dėl šios rinkliavos pasikeis vidutinis vertinimo komisijos nustatyto laikotarpio pardavimo rinkos reputacijos balas. Vidutinis naujienų žiniasklaidos priemonių reputacijos balas turi būti matomas jų tinklalapiuose ir visose jų rengiamose naujienose, taip pat galėtų būti naudojamas kaip parametras socialinės žiniasklaidos algoritmams, siekiant apriboti nepatikimų tinklų skleidimą socialiniuose tinkluose. Tokiu būdu žiniasklaidos bendrovės bus skatinamos apsaugoti gerą žurnalistiką praktikuojančius savo reputacijos balus ir suteiks visuomenei daugiau kontrolės ir laiko įvertinti melagingas naujienas, dėl kurių visuomenė skaidriau ir atskaitingiau klaidina ir klaidina visuomenę.

Europos Sąjunga turėtų įgyvendinti dotacijų ir kitų formų paramos programą valstybėse narėse veikiantiems universitetams ir kitoms mokslinių tyrimų organizacijoms, daugiausia dėmesio skiriant dirbtinio intelekto plėtojimui siekiant darnaus vystymosi ir visuotinės gerovės.

Šiandien viešieji socialinės žiniasklaidos diskursai daugiausia vyksta platformose, kurias kontroliuoja privačios pelno siekiančios bendrovės, pavyzdžiui, „Facebook“ patronuojančioji bendrovė Meta, Twitter arba ByteDance. Viešosios institucijos, komunikuodamos šiais kanalais, šiuos nedemokratinius veikėjus įtraukia į skaitmeninės komunikacijos teises. Be to, piliečiai verčiami naudoti reklamą, kad gautų viešą informaciją. Trečia, dėl jos Europos ryšių kanalai tampa priklausomi nuo JAV ir Kinijos bendrovių. Todėl viešosios įstaigos turėtų padėti kurti tvarius Europos komunikacijos kanalus naudodamos atvirus protokolus (Matrix, Activiy Pub) ir savo pačių skaitmeninę infrastruktūrą (Fediverse prasme).

ES turėtų siekti sukurti bendrą skaitmeninių teisių, kaip žmogaus teisių, pripažinimo ir faktinio propagavimo sistemą; tai turėtų apimti vienodą prieigą prie interneto visuose Europos regionuose ir visiems Europos piliečiams, kad būtų panaikinta skaitmeninė atskirtis.

Vienas iš didžiausių melagingų naujienų skleidimo pavojų yra tai, kad jomis manipuliuojama viešąja nuomone ir iškraipoma tikrovė. Pavyzdžiui, socialinių tinklų saitažodžiai ar žymenys, grindžiami nepatikima ar klaidinga informacija, dažnai klaidina žmones, nes jie daro įtaką jų mąstymui. Melagingomis naujienomis ir žymenimis pernelyg naudojamasi kaip priemone politiniams konfliktams, be kita ko, okupuojant teritorijas. Konkrečiau, saitažodis #CrimeaIsRussia, kuris buvo naudojamas kaip Rusijos dezinformacijos kampanijos įrankis, gali būti laikomas hibridinio karo priemone. Problema yra ta, kad, jei minėtas žymuo bus naudojamas internete daugelį metų, jį spustelėję kitos kartos gali sukurti klaidingą realybės jausmą apie politinę padėtį Krymo regione.

Kitas žingsnis – ES turi stengtis apriboti melagingus ir klaidinančius socialinių tinklų žymenis ir saitažodžius. Europai būtina rasti tinkamų priemonių šia linkme, kad apsaugotų savo vertybes, teisinę valstybę ir žmogaus teises. 

 

Reikia visos Europos iniciatyvų, kurios suburtų Europos žmones dvasia ir draugyste. Pavyzdžiui, kiekvienam studentui galėtų būti paskirtas virtualus Europos draugas (VEF) iš kitos ES šalies, su kuria jis galėtų bendrauti virtualiai.

Turime skatinti dviračius naudoti kaip pagrindinę transporto formą. Vienas iš būdų, kaip Europos miestai gali tai padaryti, yra padidinti atskirų dviračių juostų skaičių savo teritorijoje. ES institucijos turi didinti informuotumą apie dviračių privalumus kurdamos tikrą dviračių kultūrą Europoje.

Nuo dabar priimamų sprendimų priklauso ne tik žmogaus socialinė raida, bet ir Žemės bei žmonijos išlikimas. Todėl ES turėtų sukurti Ateities mokslinių tyrimų centrą, kuriame dalyvautų tarpdisciplininės ekspertų grupės, įskaitant mokslininkus, ekonomistus, etiką ir futurologus. Čia turėtų būti atstovaujama skirtingoms kultūroms, šalims ir lytims, kad būtų galima išsiaiškinti, kokie sprendimai šiuo metu būtų geriausi.

Pagrindinės mokslinių tyrimų temos galėtų būti:

• rūšių ir biologinės įvairovės apsauga
• kova su visuotiniu atšilimu
• padavėjų, oro, žemės ir miškų apsauga
• kova su badu, skurdu ir ligomis
• konfliktų prevencija
• sklidimo nuokrypis

Europos Parlamentas yra Europos Sąjungos demokratinis pagrindas, todėl jis yra svarbi institucija. Vis dėlto ji turėtų būti reformuota, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas.

Tai galėtų būti daroma šiais būdais:

• Parlamentas turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę naudotis viennarėmis tautinių mažumų rinkimų apygardomis, tačiau labai mažų rinkimų apygardų atveju nebūtų leidžiama taikyti (de facto) „pirmojo etapo“ sistemos.
• Ji turėtų turėti iniciatyvos teisę siūlyti naujus teisės aktus. Pasiūlymus turėtų galėti teikti frakcija, komitetas arba EP narių grupė, atstovaujanti ne mažiau kaip 5 proc. Parlamento narių.
• Ji turėtų ir toliau turėti nuolatinius ir laikinuosius komitetus, daugiausia dėmesio skiriant konkrečioms politinėms sritims. Komitetų sudėtis ir toliau turėtų atspindėti politinę Parlamento sudėtį.
• Ji turėtų pereiti prie vienos būstinės parlamente Briuselyje, kad būtų sutaupyta administracinių išlaidų.
• Ji turėtų siekti skatinti lyčių lygybę, pvz., Europos Parlamente sukurti vaiko priežiūros atostogų pakeitimo sistemą, kuria galėtų naudotis bet kuris iš tėvų.

Sūris yra Europos kultūros paveldo dalis. Todėl ES turėtų skirti lėšų ūkininkams, gaminantiems „Harzer k-susse“, „Halloumi“, „Gorgonzola“, „Sent Nectaire“ ir kitus sūrius. Tuo pat metu vyriausybės turėtų pradėti visuomenės informavimo kampanijas apie įvairių sūrių naudą sveikatai ir savybes.

Vietos valdžios institucijos turėtų labiau remti kultūros ir kūrybos pramonę, įskaitant visus jų subsektorius ir atstovus. Visi atitinkami kiekvieno miesto suinteresuotieji subjektai turėtų kartu parengti „CCI veiksmų planą ir vystymosi strategiją“, į kuriuos būtų įtraukti periodiniai kultūriniai žemėlapiai, siekiant nustatyti vietos išteklius pramonei remti. Tai turi būti daroma dalyvaujant atitinkamoms Europos, nacionalinėms ir vietos institucijoms, jas remiant ir koordinuojant.

Pandemija atskleidė, kad studentams trūksta galimybių bendrauti tarpusavyje. Turėtų būti sukurta internetinė tinklaveikos platforma, per kurią studentai galėtų bendrauti su kolegomis iš kitų ES šalių. Jie galėtų dalytis savo kultūra, kalba, tradicijomis, mokytis vieni iš kitų, rasti naujų draugų ir smagiai.

Remdamasi „Niujorko Humans“ pavyzdžiu, ES turėtų pradėti kampaniją „Žmonės iš ES: platforma, kurioje ES piliečiai gali dalytis savo asmeninėmis istorijomis. Tai gali padėti užmegzti ryšius ir sustiprinti žmonių iš skirtingų Sąjungos kampelių empatiją.

Siekiant skleisti ES patirtį ir geriausios praktikos pavyzdžius švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto srityse, būtų svarbu Rytų partnerystės šalyse įsteigti ES jaunimo centrus. Šių šalių jaunimui būtų naudinga turėti vietas, kuriose jie galėtų susitikti su ES atstovais, sužinoti apie geriausią patirtį švietimo, kultūros ir sporto srityse ir įgyvendinti iniciatyvas remiant tokiai platformai.

Reikėtų dėti daugiau pastangų integruojant migrantų vaikus į visuomenę. Dabar migrantų vaikai turi išmokti naują kalbą ir tuo pačiu metu mokytis pagal įprastą mokymo programą. Tai neveiksminga.

Turėtų būti įdiegti intensyvūs kalbų kursai, kad migrantų vaikai, prieš pradėdami mokytis pagal įprastines mokyklų programas, išmoktų savo naujojo namų kalbą.

Nuo pandemijos pradžios visi laukė vakcinos išradimo, nes tai vienintelis būdas grįžti į normalų gyvenimą iki COVID-19. Dabar turime kelių rūšių vakcinas, tačiau yra žmonių, kurie priešinasi skiepijimui.

Gruzijoje prieš „vaxxer“ nukreiptas judėjimas yra gana stiprus. Daugeliu atvejų tai lemia žinių trūkumas. Daugelis žmonių mano, kad vakcina yra pavojinga. Vietos valdžios institucijos turėtų organizuoti renginius, susitikimus internetu ir reklamuotis, kad padidintų informuotumą apie skiepijimą nuo COVID-19 ir jo naudą.

Daugelyje mokslinių ir socialinių tyrimų pabrėžiama lytinio švietimo vidurinės mokyklos lygmeniu svarba. Jauniems paaugliams reikia praktinės ir faktinės informacijos.

Kai kuriose bendruomenėse su lytiškumu susiję klausimai yra tabu, o žmonės jų nesvarsto namuose, mokyklose ir centruose. Dėl to paaugliams kyla pavojus užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis, psichikos ligomis ir lėtinėmis sveikatos problemomis, taip pat LGBTQ diskriminacija ir patyčiomis mokykloje.

Vienas iš iššūkių yra tai, kad trūksta mokytojų, kurie turi reikiamų žinių ir mokymų, kad galėtų skleisti tinkamą ir teisingą informaciją apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą. Papildomos kliūtys – kultūros ir religinių lyderių pasipriešinimas, taip pat apskritai lyčių ir reprodukcinės sveikatos švietimo nebuvimas tiek vietos, tiek ES lygmeniu.

Suvienykime ir suteikkime mokytojams tinkamą informaciją, kurią remtų mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai.

Kritinis mąstymas turėtų būti dėstomas nuo pirmosios pakopos. Tai, be žinių raštingumo įgūdžių, padėtų mūsų sąjungai daryti pažangą ir sumažintų neliberalų ir nemokslinį šališkumą, pavyzdžiui, kovą su vaksais, sąmokslo teorijas ir rūšį.

• Liberalusis menas, teatro kūriniai, muzikos programos, įtraukūs meno kūriniai, pavyzdiniai JT projektai ir tokie projektai vidurinių ir vidurinių mokyklų klasėse padės mūsų piliečiams persikelti į daug įtraukesnę ir pažangesnę kartą.
• Visų pirma galėtume rengti daugiau mokymų nacionalinėms institucijoms ir tęsti ES lygmens programas ir konkursus, įskaitant „Eurovizijos“ tipo transliacijas, skirtas pavyzdiniam JT modeliui (angl. Model-EU) arba „Model-EU“

Sulaukę 18 metų, kiekvienam jaunajam europiečiui turėtume suteikti nemokamus „Interrail“ bilietus. Tai suteiktų jiems galimybę patiems susipažinti su Europa ir Europos kelionėmis. Tai suteiktų daugiau galimybių nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams, kurie negali sau leisti keliauti į užsienį.

Piliečiai sutiks su griežta politika tik tuo atveju, jei supras, kodėl ji yra būtina. Todėl ES turi finansuoti daugiau klimato žurnalistikos projektų: kuo didesnis komunikato poveikis, tuo daugiau žmonių bus išsilavinę. Tai reikš didesnį visuomenės spaudimą įmonėms, nes jos bus laikomos atsakingomis už savo poveikį aplinkai.

Įrodyta, kad programa „Erasmus+“ yra geriausias būdas užmegzti tvirtus santykius už nacionalinių sienų ribų, todėl turime išplėsti programą arba sukurti kitas programas pagal tą pačią idėją visiems gyventojams.

Vidurinių mokyklų moksleiviai, darbuotojai ir neįgalieji sudaro grupes, kurioms sunkiau naudotis tokiomis programomis. Jie taip pat turėtų turėti galimybę tobulinti savo įgūdžius kitoje Europos šalyje, keisdamiesi informacija su kitais europiečiais. Finansuodami šias akademines ir kultūrines programas, grįšime prie geriausios Europos idėjos: žemynas, turintis stiprų kultūrinį gyvenimą, galintis sukurti bendrą priklausymo bendruomenei už senųjų tautų ribų jausmą. 

Šiuo metu, kai nacionalizmas didėja, svarbu užmegzti ryšius tarpusavyje, o ne vis labiau izoliuotis. Tai nereiškia, kad neteisinga išreikšti savo nacionalinę tapatybę ir susijusias tradicijas. Tai veikiau reiškia, kad turime geriau bendrauti tarpusavyje, susipažinti su kitomis kultūromis ir sužinoti apie kitų tradicijas ir istoriją.

Dažnai gyvename daugiakultūrėje aplinkoje, tačiau palyginti nedaug žmonių kalba apie savo piliečių kultūrą. Vienas iš galimų būdų susipažinti su kitomis kultūromis yra kalbų kursai. Žinoma, kalbos yra labai geras būdas geriau suprasti kitas kultūras: Tačiau šiuo metu jose daugiau dėmesio skiriama grynajam kalbų mokymuisi. Jei jie daugiau dėmesio skirs ir kultūrinių aspektų mokymui, būtų galima sukurti geresnę daugiakultūrę aplinką.

Kai kurie ES piliečiai negyvena Sąjungos teritorijoje, tačiau jų gyvenamoji vieta neturėtų trukdyti jiems dalyvauti tokioje veikloje kaip Solidarumo korpusas, kultūriniai ar panašūs renginiai. Naudojant naujas technologijas arba kuriant specialiai užsienyje gyvenantiems asmenims skirtas programas, veiklos prieinamumas didinamas už Sąjungos ribų. Tokiu būdu jaunieji ES piliečiai už ES ribų taip pat turi sąžiningas galimybes įsitraukti į veiklą, dalyvauti ir reikšti savo nuomonę apie Sąjungos ateitį.

Vėjo jėgainės turi neigiamų pasekmių tiek laukiniams, tiek ūkiniams gyvūnams. Todėl ūkininkai yra priversti išsikelti ir įsiveržti į kitas erdves, o tai prisideda prie kraštovaizdžio pokyčių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiems varikliams trūksta techninės priežiūros, darbuotojai neskatinami gyventi kaimo vietovėse, todėl mažiau žmonių persikelia į šias vietoves.

Ūkininkams lengviau uždirbti pinigų iš energetikos pramonės, o ne iš produktų auginimo, kaip tai buvo daroma tradiciškai. Dėl to kai kuriose vietovėse dirvožemis praranda mineralines savybes ir sukelia tolesnius pokyčius pažeidžiamuose kraštovaizdžiuose. Siekiant išsaugoti tradicinį šių gyventojų gyvenimo būdą ir apsaugoti aplinką bei ekonomiką, kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, vėjo elektrinių parkai turi būti riboti.

Tose srityse, kuriose atsinaujinantieji energijos ištekliai ir toliau veiksmingai veikia, vietos, nacionalinės ir visos ES institucijos turėtų skatinti novatoriškus projektus ir investuoti į šių vietovių prieinamumą, kad būtų skatinamos naujos darbo vietos.

Europa turi turtingą meno ir kultūros istoriją. Yra daug talentingų Europos menininkų, kurie dėl to, kad dominuoja Amerikos kultūra ir nepakankamai propaguoja Europos kultūrą, negauna naudos, kurios jie nusipelno.

Todėl turėtume įsteigti ES menams skirtą agentūrą. Ši agentūra galėtų padėti kurti, remti ir skatinti su menais susijusias idėjas, pavyzdžiui, filmus, muziką, grafinius ir (arba) kitus meno festivalius Europoje. Ji galėtų remti į „Netflix“ panašias europines srautinio transliavimo platformas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama Europos filmams ir kultūrai, arba net sukurti į „Hollywood“ panašią visos Europos pramogų pramonę.

ES turi investuoti į kino pramonę, nes joje dirba ne tik aktoriai ir režisieriai, bet ir grafikos dizaineriai, garso redaktoriai, CGI operatoriai ir dar daugiau kūrybinėse srityse išsilavinusių asmenų.

Kitos idėjos taip pat galėtų būti:

• teikti subsidijas filmų gamintojams,
• prekiauti filmais ir juos platinti visoje ES ir
• įsteigs ES kino organizaciją su apdovanojimu už Europos filmų beanglių filmų filmus.