COVID-19 pandemija visą laiką pakeitė darbo paradigmą. Nors daugelis žmonių praranda kelias valandas važinėdami į darbą iš namų į biurą ir visada turi gyventi netoliese esančiose vietovėse, telekomunikacijų priemonėmis žmonės galėjo pažinti pasaulį dirbdami nešiojamajame kompiuteryje su interneto prieiga. Skaitmeniniai klajokliai, kaip ir gyvenimas, kuriam netaikomi įpareigojimai, ir lanksčiau rasti gyvenamąją vietą gali būti patrauklus, todėl vietos priimančiosioms bendruomenėms kyla didžiulių problemų, pavyzdžiui, didėja spaudimas gamtos ištekliams ir paslaugoms, didėja būsto kainos dėl paprastai didesnio darbo užmokesčio ir dėl to didėja socialinis atotrūkis. Siekiant užtikrinti teisingesnį bendruomenės gyvenimą ir išvengti piktnaudžiavimo mokesčiais, šis pasiūlymas parengtas: 1 straipsnis Gyvenamosios vietos mokesčių tikslais apibrėžtis Nustatyti aiškius skaitmeninių klajoklių rezidavimo vietos mokesčių tikslais nustatymo kriterijus, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip buvimo šalyje trukmė, šeimos ryšiai ir nuolatinė gyvenamoji vieta. Laikoma, kad mokesčių tikslais visi asmenys, kurie būna 32 dienas iš eilės arba ilgiau. 2 straipsnis Skaitmeninių klajoklių apmokestinimo taisyklės Visi piliečiai, kurie laikomi skaitmeniniais klajokliais ir atitinka 1 straipsnyje nustatytus kriterijus, gali pasirinkti vieną iš dviejų režimų: a) mokesčių mokėjimas gyvenamosios vietos šalyje, kaip ir tos šalies piliečiai b) Mokėjimo naudotojams tvarka. Pagal šią tvarką pilietis ima mokestį už viešąsias paslaugas, kuriomis naudojasi. 3 straipsnis Šalių bendradarbiavimas 1 – Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą keičiantis informacija apie skaitmeninių klajoklių apmokestinimą. 4 straipsnis Informuotumas ir švietimas Vykdyti informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis siekiama informuoti skaitmeninius klajoklius apie jų mokestines prievoles jų gyvenamosios vietos šalyje ir padėti jiems suprasti mokesčių taisykles ir procesus. 5 straipsnis Vykdymo užtikrinimas ir sankcijos Stiprinti skaitmeninių klajoklių mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą atliekant auditus, valstybes ir bendradarbiaujant su įmonėmis. 2 – Nustatyti sankcijas Europos lygmeniu tiems, kurie nesilaiko mokestinių prievolių.

Kai kuriose ES šalyse kyla gili socialinė krizė, susijusi su tuo, kaip nuolat kyla pavojus žmogaus orumui: daugumai žmonių leidžiama išgyventi (būstas ir maitintis), o ne gyventi. Ši vegetacinė valstybė, primetanti tiek daug jaunų darbuotojų, yra tai, kad tai iš esmės yra politinės valios pakeisti ekonomikos veikimo būdą klausimas. ES niekas neturėtų tikėtis mažiau nei žmonėms tarnaujančios ekonomikos. Gyventi kaip žmonėms turėtų būti ne privilegija, o pagrindinis mūsų žmonijos realizavimas. Nepriimtina, kad vis dar daugiausia žiūrime į BVP ir kitus panašius kriterijus, kad tvirtintume ekonomikos rezultatus taip, lyg tai savarankiškai užtikrintų gyvenimo kokybę. Siekiant skatinti ir jautrinti šį neatidėliotiną klausimą, siekiama sukurti ES duomenų platformą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama tik tam, kad senasis kapitalizmo modelis būtų potencialiai mažiau pelningas nei naujas atsirandantis tvarus kapitalizmas. Pelnas gali ir turėtų didėti dėl DVT ir žmonių gyvenimo kokybės. Labai tikėtina, kad kapitalas bus išeitis, jam reikia tik prisitaikymo priemonių. Pagal šią lygtį kiekvienoje valstybėje narėje yra trys kapitalo kintamieji, kurie platformoje („EUmanising Economy“) atrodytų drąsiai, kad būtų galima suprasti daugelio valstybių narių žvejybos pastangų lygį: Atlyginimai, 2) būsto išlaidos ir 3) mitybos išlaidos. Tiesiog atskleidus šią informaciją kiekvienoje valstybėje narėje toje platformoje, būtų galima daug lengviau suprasti ir pasidalyti jos rimtumu, be to, nematyti, kad ji būtų mažiau griežta.

Keletas tyrimų ir ekonomistai įspėja, kad mūsų dabartinis ekonominis mąstymas nepajėgia rasti sprendimo mūsų baisioje padėtyje. Nuolatinis ekonomikos augimo siekis griauna aplinką (2022 m. Potsdamo klimato mokslinių tyrimų institutas), o tvarus ekonomikos augimas taip pat neįmanomas, kaip matyti iš kelių tyrimų (2019 m. Europos aplinkos biuras) – tai patvirtina ir grįžtamasis poveikis. Ilgą laiką gyventojų gerovė buvo atsieta nuo ekonomikos augimo (Australijos nacionalinis universitetas, Kubiszewski et al., 2013), o ne aplinka. Taigi ES užduotis būtų būti naujos ekonominės politikos, turinčios realią įtaką, pradininkėmis. Tam reikia visapusiškų reformų, tačiau tai vienintelis būdas kovoti su klimato kaita.

Abortas yra vienas didžiausių žmogaus teisių pažeidimų Europoje ir istorijoje. Abortas prieštarauja ES pagrindinių teisių chartijos 2 straipsniui. Kiekvienas negimęs ir gimęs asmuo nusipelno teisės į gyvybę apsaugos. Turime nutraukti abortus, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir 2 straipsnis. Jungtinės Amerikos Valstijos turėjo didžiulę pergalę, kai Roe V Wade buvo atvertas. Europa vadovausis tuo pačiu keliu ir išsakys savo nuomonę. Mes, jaunimas, niekada nenutrauksime kovos, kol kiekvienas negimusis asmuo pasinaudos teise į gyvybę. Esame progyvenciją skatinanti karta!

Šiandien EYE surengtame praktiniame seminare pranešėjai paminėjo įvairius su rinkimais susijusius klausimus: mažas balsavimo dalyvių, ypač jaunimo, skaičius, dezinformacija, sudėtingo ES teisėkūros proceso supratimo stoka, autokratinių sistemų rizika. David van Reybrouck parašė knygą „Atsižvelgimas į rinkimus“, kurioje jis pasiūlė patariamąją demokratiją. Viena iš jo idėjų – sudaryti laikinas komisijas, kurias sudarytų ES piliečiai, o ne politikai. Tokia komisija gali atstovauti žmonėms, kurių padėtis ir perspektyvos skiriasi. Ar ES institucijos neturėtų pritaikyti tokios patariamosios demokratijos ir būti atviresnės teisėkūros procesuose, kad suteiktų galių patiems piliečiams?

Projektas „ReRoot“ yra nedidelė organizacija, kuri tik steigiama siekiant remti nenumatytas bendruomenes, tiriamas stovyklose, kuriose ugdomas permakultūrinis švietimas, ištekliai regeneraciniam žemės ūkiui ir gamtos terapijai. Ji remia jų trumpalaikius fizinius poreikius, taip pat ilgalaikę integraciją, psichinę ir fizinę gerovę. Ką tik pradėjau šį projektą ir jam reikia paramos!

Labai svarbu, kad vidurinės mokyklos, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų, pabaigoje būtų surengtas (neprivalomas) baigiamasis egzaminas, kad Europos jaunimas turėtų vienodas galimybes įsidarbinti ES universitetuose. Dėl didelių švietimo ir vertinimo sistemų skirtumų neįmanoma palyginti, pavyzdžiui, Vokietijos ir Austrijos kategorijų. Tačiau kai kurių studijų programų atveju gali tekti vykti į užsienį. Taip pat labai svarbu, kad jauni suaugusieji ištirtų naujas šalis ir kultūras, o tai turėtų atitikti ES tikslus. Tai, kad studijos ES jau yra nemokamos, veikia itin gerai.

Mums reikia Europos konstitucijos dėl vaikų teisių. Europos šalių socialinėse sistemose vaikams turi būti užtikrinta minimali pensija, kad nė vienas vaikas nepatirtų skurdo. Švietimo įstaigose demokratinės vertybės turi būti mokomos ir gyvenamos.

Turime daug duomenų, kurie naudingi tuo, kad asmuo, kuriam diagnozuota diagnozė, yra darbuotojas. Turėti darbą yra didžiulis dalykas kiekvienam asmeniui, ypač asmeniui, kuriam diagnozuota tam tikra diagnozė. 2024 m. yra labai svarbūs siekiant pagerinti išsilavinimo lygį ir pagerinti padėtį informuojant apie ligas, šiuo atveju išsėtinę sklerozę. Ar jau yra projektų šia tema? Taip, tačiau noriu matyti ES lygmens projektą, pagal kurį kiekviena šalis galėtų gauti naudos iš projekto, kad jo informuotumo lygis ir žinios būtų tokie patys kaip Belgijoje ir Kroatijoje. Jau padaryta tam tikrų patobulinimų, tačiau reikia daugiau, kad lėtinėmis ligomis sergantys žmonės galėtų ginti mūsų ligą ir mūsų poreikius.

Didelė dalis jaunuolių mano, kad jie yra priversti dirbti nemokamai, pasinaudodami savo pirmąja profesine patirtimi. Kartais neapmokamos stažuotės yra pirmosios galimybės pradėti įgyti patirties. Nors stažuotės yra naudingos siekiant įgyti patirties mūsų pirmaisiais etapais, visoje ES turėtų būti uždrausta dirbti nemokamais stažuotojais. Šiomis profesinėmis galimybėmis galės pasinaudoti tik tie, kurie gali sau leisti dirbti nemokamai (dėl šeimos paramos arba didesnio ekonominio pajėgumo), taip skatindami nelygybę ir socialinę neteisybę. Todėl, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir apsaugoti jaunimo teises, reikėtų uždrausti visas neapmokamas stažuotes.

Siekiant veiksmingai kovoti su rasiniais incidentais mokyklose ir su jais kovoti, labai svarbu sukurti stebėsenos sistemą, pagal kurią būtų galima stebėti mokyklos veiklos rezultatus kovojant su tokiais incidentais. Siūloma tokia rekomendacija: Rasinių incidentų stebėsenos sistemos įgyvendinimas mokyklose: Švietimo institucijos turėtų sukurti ir įdiegti standartizuotą rasinių incidentų stebėsenos sistemą mokyklose visoje Europoje. Ši sistema turėtų apimti išsamius duomenų rinkimo ir analizės mechanizmus, skirtus rasinės diskriminacijos, priekabiavimo, patyčių ir smurto švietimo aplinkoje incidentams sekti ir dokumentuoti. Stebėsenos sistemoje turėtų būti fiksuojamas rasinių incidentų dažnumas ir pobūdis, užtikrinant, kad būtų prieinama tiksli ir naujausia informacija. Įgyvendindamos patikimą rasinių incidentų stebėsenos sistemą, švietimo institucijos gali įgyti vertingų įžvalgų apie rasinių incidentų paplitimą ir stengtis užkirsti kelią tokiems incidentams mokyklose, taip pat įdiegti priemones, kuriomis būtų toliau padedama studentams ir mokytojams. Šis iniciatyvus požiūris užtikrins, kad rasizmo ir (arba) diskriminacijos aukos būtų „išklausytos“ ir kad būtų imtasi veiksmų, nes moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma mokinių nepraneša apie rasistinius incidentus dėl to, kad mokyklos nesiima veiksmų. Be to, ši iniciatyva padės nustatyti tobulintinas sritis, formuoti įrodymais pagrįstą politiką ir puoselėti pagarbos, įtraukumo ir lygybės kultūrą švietimo įstaigose.

Panaikinimo dienos įtraukimas į Europos mokyklų mokymo programas padės kurti įtraukias visuomenes, kuriose pripažįstama istorinė neteisybė, kovojama su sistemine diskriminacija ir siekiama teisingesnės ateities. Vergijos panaikinimo savaitės pamokose būtų laikomasi daugiadalykio požiūrio, apimančio įvairius dalykus, pavyzdžiui, istoriją, literatūrą, meną ir socialinius mokslus. Nagrinėdami šią temą skirtingais požiūriais, studentai gali geriau suprasti sudėtingus istorinius, socialinius, ekonominius ir kultūrinius aspektus, susijusius su vergove ir jos panaikinimu.

2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijos poreikių reforma Strategijos pasiūlymas, kad 50:50 kvotų reikia siekiant kovoti su lyčių nelygybe, nes vadovaujamos pareigos turi atspindėti gyventojų demografinę padėtį, mano nuomone, labai kenkia mūsų, kaip asmenų, vaidmeniui visuomenėje. Man kyla abejonių dėl to, kaip pats Europos Parlamentas suvokia vyrų ketinimus. Kaip galiu patikimai orientuotis į pasaulį kaip moterį, kai kovos su lyčių nelygybe strategijose atsižvelgiama tik į moteriškosios padėties rezultatus ir toliau skatinti nelygybę? Esu tvirtai įsitikinęs, kad reikia keisti požiūrį į kovą su lyčių nelygybe. Užuot sutelkus dėmesį į dirbtinį įvairovės kūrimą vadovaujamose ir vadovaujamose pareigose, būtina nukreipti dėmesį į strategijos, pagal kurią lyčių lygybės siekiama individualiai, o ne teisėkūros, kūrimą. Lygios galimybės turėtų būti vertinamos labiau nei rezultatų lygybė, o vadovaujančių ir vadovaujamų pareigų delegavimas turėtų būti grindžiamas nuopelnais, o ne lytimi.

DVT leidžia pradėti projektus, susijusius su įvairiomis temomis, kurioms jie atstovauja. Jos padeda institucijoms ir piliečiams geriau suprasti, į ką ir kokiu tikslu kreipiamasi, pavyzdžiui, priimti teisės aktą.

Skaidrumas yra svarbus demokratijos aspektas, todėl mūsų piliečiai nusipelno suprasti, kas vyksta, ir kurti savo alternatyvas. Pavyzdžiui, Švedijoje yra programinė įranga „BankID“, naudojama kaip elektroninė tapatybės kortelė, tačiau ji yra nuosavybinė ir prieinama tik „Apple“, „Microsoft“ ir „Google“ operacinėse sistemose. Taip užtikrinamas jau ir taip stiprios oligopolijos vykdymas ir kenkiama reikalavimų neatitinkantiems piliečiams. Savanoriai į bet kurią platformą galėtų perkelti atvirojo kodo identifikavimo sistemą.

Kalbant apie ekonominę vertę ar darbo užmokestį, lyčių lygybė vis dar nėra realybė. Vis dar nėra vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir labai dažnai moterys už tas pačias paslaugas moka dvigubai didesnę kainą. Pavyzdžiui, moterys dažnai du ar tris kartus brangiau nupjaunamos, net jei plaukai yra trumpi.

Turime tai pakeisti bendruomenės lygmeniu: ES turėtų nustatyti vienodas kainas už vienodas paslaugas, toleruodama didėjimą ar mažėjimą tik dėl prekiautojo išlaidų, susijusių su tos paslaugos teikimu, svyravimų, o ne dėl lyties.

Katalonų kalba turėtų būti oficiali ES kalba. Šia kalba kalba dešimt milijonų žmonių, todėl jie ją vertins ir geriau susipažins su ES.

Kiekvienam piliečiui turėtų būti užtikrintas minimalus sveikatos priežiūros lygis, neatsižvelgiant į pajamas ar ES pasą. Turime užtikrinti:

• sąžininga ir standartizuota vaistų kainodara visoje Europoje
• vienodos galimybės gauti naujoviškus gydymo būdus ir gyvybę gelbstinčius vaistus
• panašus operacijų ir procedūrų laukimo laikas
• vienoda ir sąžininga tolesnė priežiūra dėl COVID-19 visiems susirgusiems asmenims

Per COVID-19 pandemiją mūsų sveikatos priežiūros sistemoms tai buvo neramumų metai. Ar nebūtų puikus atsparumo šaltinis, jei ES valstybės narės būtų priverstos laikytis tam tikrų sveikatos priežiūros standartų, ir padėti tai finansuoti visame regione būsimų viruso protrūkių atveju? ES reikia visuotinės sveikatos priežiūros sistemos, kuriai būtų skirtas bendras biudžetas ir prie kurios prisidėtų visos valstybės narės. Šis biudžetas turėtų užtikrinti vienodą darbo užmokestį sveikatos priežiūros darbuotojams ir vienodą visų Europos piliečių priežiūrą.

Yra per daug autizmu sergančių vaikų, be to, gydymas ir gyvybiškai svarbūs gydymo būdai paprastai yra brangūs. Šeimoms sunku teikti šią paramą.

Parama autizmu sergantiems vaikams visuomenei teikia didžiulę naudą – jie yra talentingi, pažangūs ir pažangūs visuomenės nariai, galintys prisidėti prie daugelio gyvenimo sričių. Subsidijuojant arba finansuojant šį gydymą būtų sumažintas šeimų patiriamas stresas.

Dirbtinis intelektas turėtų būti toliau plėtojamas siekiant užkirsti kelią nusikaltimams ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą viena kita.

Prekyba žmonėmis prostitucijos tikslais griauna žmonių gyvybes. Bausmės už prekybą žmonėmis turėtų būti griežtos, kad būtų atspindėta veiksmų padaryta žala. Teisėsaugos institucijos taip pat turėtų dėti daugiau pastangų, kad nustatytų neteisėtos prekybos žmonėmis centrus.

Pagal Rytų partnerystę ES turėtų sukurti forumą, kuriame jaunimas iš šalių, kuriose vyksta įšaldyti konfliktai, susiburtų į mintis, kaip užmegzti dialogą tarp visuomenių. Pavyzdžiui, iniciatyva galėtų suburti jaunimą iš tokių šalių kaip Moldova, Ukraina, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas, taip pat jaunuolius iš pasiskelbusių nepriklausomų šalių, pavyzdžiui, Padniestrės ir Pietų Osetijos.

Melagingos naujienos ir dezinformacija kelia realią grėsmę demokratijai, ypač kai jos daromos siekiant tarnauti kitų politiniams interesams. Siekiant kovoti su šiuo reiškiniu, būtų lengviau, jei žiniasklaida skaidriau palaikytų ryšius su politika. Pavyzdžiui, jie galėtų aiškiai nurodyti, ar jų savininkas ar autorius turi kokių nors politinių ryšių ar interesų.

Kad išsaugotume demokratiją, turime apsaugoti žodžio laisvę. Pavyzdžiui, pirmasis JAV Konstitucijos pakeitimas galėtų būti geras įkvėpimo šaltinis ES.

Viena iš priemonių, skirtų kovoti su prieš ES nukreiptu mąstymu ir skatinti vienybę, būtų sukurti Europos pasą. Tai leistų Sąjungos piliečiams pamatyti valstybės narės buvimo jų piliečių rankose naudą ir sumažintų prieš ES nukreiptą retoriką. Jei ES piliečiai suvienytų bendrą pasą, tai būtų dar vienas rimtas žingsnis siekiant vieningos Europos.

Komunikacija yra labai svarbi: Jei nežinote galimybių, jomis sunku pasinaudoti. Jei nežinote apie pasiekimus, sunku juos pagerbti. Be to, tai gali turėti įtakos piliečių nuomonės formavimui. Todėl Europos Sąjunga įgyvendina priemones, kad padidintų savo programų ir veiklos matomumą.

Vienas iš pavyzdžių – paramos kovai su koronavirusu kampanija, kurią ES vykdo Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse: Nors ES skyrė daug lėšų paramai, ji, regis, nesugeba sulaukti didelio piliečių informuotumo apie tai ir tarptautinėje arenoje.

Be to, labai svarbu tobulinti komunikacijos strategiją, susijusią su kitomis ES programomis ir veikla, ir didinti jų matomumą galimų pareiškėjų ir dalyvių tikslinei auditorijai. Tokiu būdu labiau susidomėję asmenys gali sužinoti apie galimybes, dalyvavimą ir naudą, o tai atitinka ES interesus.

Vienas iš būdų tai pasiekti – pagerinti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) interneto svetainės patogumą ir prieinamumą. Šiuo metu yra tik dvi kalbos, todėl jos vartojimas yra išimtinis. Kitas būdas didinti matomumą – valstybių narių veiksmų koordinavimas rengiant tikslines informavimo kampanijas, skirtas konkretiems regionams, programoms ir veiklai.

Tokios vertybės kaip užuojautas, lygybė, teisingumas, malonumas ir dosnumas yra būtinos norint taikiai gyventi kartu kaip bendruomenė. Šios vertybės paprastai dėstomos šeimose, tačiau šių vertybių propagavimas neturėtų apsiriboti vien namų aplinka. Pavyzdžiui, visuomenės informavimo kampanijos galėtų būti naudojamos siekiant propaguoti vertingas visuomenės vertybes.

Kadangi gyvename skaitmeniniame amžiuje ir beveik visi mūsų gyvenimo aspektai buvo suskaitmeninti, mums reikia lengvo ir spartaus interneto ryšio visoje ES. 

Jaunimas populiariai studijuoja užsienyje. Tačiau dažnai pasitaiko, kad užsienyje studijuojantiems asmenims sunku dalyvauti politikoje, vyriausybėse ir ES, pavyzdžiui, dėl kalbos barjero. Jaunimo dalyvavimas ne savo gimtojoje ES šalyje turėtų būti prieinamesnis, pradedant nuo bendros kalbos, kuri sudarytų sąlygas aktyvesniam dalyvavimui.

Kadangi daugelis ES piliečių vis dar patiria pernelyg didelę biurokratiją, Europa turėtų sukurti ES internetinę duomenų bazę, kurioje žmonės galėtų atnaujinti ir keisti savo asmens dokumentus visoje Europos teritorijoje.