Europos Sąjunga siekia savo klimato tikslų, nustatytų 2015 m. Paryžiaus susitarime ir tolesnėse konferencijose pagal Europos žaliąjį kursą, kurio tikslas – vėliausiai iki 2050 m. užtikrinti, kad Europa taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu. Europos klimato teisės aktu tai yra teisiškai privalomas tikslas. Tačiau klimato kaita yra pasaulinė problema, kuri nesibaigia ties mūsų žemyno sienomis, todėl Europa negali pati išspręsti šios pasaulinės problemos, net jei ji gali padėti daug nuveikti. Europos Sąjunga yra didžiausia rinka pasaulyje ir dėl to turi didelę tarptautinę galią. Be to, ji turi labai išsilavinusių ir kvalifikuotų gyventojų ir jau turi daug patirties paramos vystymuisi srityje visame pasaulyje. Pagal strategiją „Global Gateway“ į paramą vystymuisi ES jau investuoja milijonus. Klimatas taip pat yra strategijos „Global Gateway“ sektorius, todėl jis galėtų būti išplėstas, kad pasiektų dar daugiau pasaulio. Todėl šia idėja Europos Sąjunga raginama: – Parengti labiau aplinką tausojančius teisės aktus, kurių poveikis būtų juntamas visame pasaulyje dėl dominuojančios padėties kaip didžiausios pasaulio rinkos. – Panaudoti daugiau kvalifikuotos darbo jėgos ir pažangaus privačiojo sektoriaus, kad padėtų švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie klimato kaitos visame pasaulyje. – Skatinti Europos žaliąsias pramonės šakas visame pasaulyje. – Išplėsti strategijos „Global Gateway“ klimato sritį. – Sukurti ir skatinti pasauliniu mastu naudingą strategiją, pavyzdžiui, Europos žaliąjį kursą, kad būtų pasiekti klimato tikslai visame pasaulyje. Kaip vienas pažangiausių, didžiausių, turtingiausių ir aktyviausių pasaulio veikėjų, Europos Sąjunga ateityje gali tapti tarptautine lydere klimato kaitos srityje. Manau, kad Europos ateitis yra žalioji, o žaliosios – Europos ateitis.

Mums reikia prasmingo jaunimo dalyvavimo ES. EYE turi būti nemokamas renginys, skirtas ne tik privilegijuotiems jaunuoliams, kurie gali padengti išlaidas, bet ir turėti politikos dokumentą su rekomendacijomis, kurias reikia stebėti iki kito EYE renginio. Išgirkite mūsų nuomonę, kad reikia imtis veiksmų, o ne numatyti!

Europoje turime demografinių problemų ir ieškome daugiau darbo vietų – tiek baltųjų kolegų, pavyzdžiui, gydytojų, IT inžinierių ar mokytojų, bet ir mėlynų apykaklių, pvz., santechnikų, statybos darbuotojų ar elektrikų. Be to, žmonės už Europos ribų turi pakeisti savo gyvenimą ir pradėti naują etapą Europoje dėl socialinių ir ekonominių problemų. Kurkime programą, pagal kurią žmonės galėtų užsiregistruoti į Europą, mokytis vietos kalbos ir įgyti reikiamą profesiją konkrečiame regione. Tarkime, palestinietė iš stovyklos Libane ieško geresnės ateities ir yra pasirengusi persikelti į Švediją, mokytis švedų kalbos ir įgyti išsilavinimą, kad galėtų tapti slaugytoju. ES valstybė narė galėtų turėti kontroliuojamą tokių kandidatų sąrašą ir leisti tokiems kandidatams atvykti į šalį kontroliuojamomis aplinkybėmis mokytis kalbos, mokytis konkrečios reikalingos profesijos ir užpildyti spragą šalyje. Tai gali užkirsti kelią nekontroliuojamai migracijai tarp žmonių, kurie ieško geresnės ateities, nes dabar jie gali turėti teisėtą galimybę veikti žmoniškai. Jau turime vadinamąją ES mėlynąją kortelę, kurią būtų galima pratęsti!

Siekdama propaguoti ES modelį užsienyje, ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tokiomis organizacijomis kaip ASEAN, MERCOSUR, Afrikos Sąjunga. Bendradarbiaudama su šiomis regioninio bendradarbiavimo organizacijomis, ES gali propaguoti žmogaus teises, verslą, europietišką gyvenimo būdą ir t. t. Tai suteiktų ES ir jos sąjungininkams naują balsą, kuris galėtų būti nepriklausomas nuo JAV ar Kinijos, bet ne prieš juos. Tokia nauja nustatyta įtaka būtų grindžiama šalių, kurioms atstovauja jos organizacijos, bendradarbiavimu.

Savanoriška veikla yra neįtikėtina ES sukurta programa, kuri leidžia jaunimui iš įvairių užsienio šalių ir daugiau sužinoti apie tai, ką nori įgyti, ar kitais jį dominančiais dalykais. Pagrindinė šios programos problema yra ta, kad tai yra viena galimybė. Manau, kad ES turėtų labiau remti savanorišką veiklą. Žmonės, kurie baigė ilgalaikę savanorišką veiklą, dalyvauja naujoje veikloje, padalydami faktinius savanoriškos veiklos pasiūlymus pirmą kartą ir patyrusiam savanoriui. Tokiu būdu žmonės daugiau kalbės apie šią programą ir pristatys ją jaunimui, kad apie ją sužinotų.

Nacionaliniai politikai yra suinteresuoti būti atskirti ir taip gauti kuo didesnę naudą. Kita vertus, ES piliečiai yra suinteresuoti, kad būtų koordinuotai veikiančios federalinės valstybės piliečiai. Būtina, kad ES, kaip federacinė valstybė, negalėtų turėti savo užsienio politikos, kariuomenės ar pilietybės. Reikia vienos pilietybės, kariuomenės ir užsienio politikos, taip pat kuo didesnio koordinavimo valstybių ir gyventojų santykių srityje. Pagrindinės kalbos (pvz., anglų), kuri turėtų būti privaloma visoms oficialioms procedūroms, be valstybių narių kalbų, įvedimas galėtų būti kuo didesnio koordinavimo priemonė: biurai, policija, viešosios tarnybos, teismai ir t. t. Vykdant pagrindinę kalbą, ES kariuomenė taptų realia galimybe. Pirmas žingsnis šioje srityje – pertvarkyti švietimą, kai būtina užtikrinti, kad mokiniai kuo veiksmingiau mokytų transliacijos kalbą. Jei taip atsitiktų, pilietis, atvykstantis iš ES kampelio, galėtų beveik be sunkumų judėti tiek užimtumo, tiek socialiniu požiūriu valstybėje narėje, į kurią persikėlė.

Europa jau dabar yra žemynas, kuriame žmonės, nepriklausomai nuo jų kultūrinės aplinkos, kviečiami gyventi, studijuoti ir t. t. Kodėl neišplečiame savo kultūrinės aplinkos, kad galėtume išmokyti likusio pasaulio vertybes ir kokia Europa iš tikrųjų yra? Nuo Laplandijos iki Sibiro ir nuo Olympuso kalno iki Everesto kalno. Programa „Erasmus+“ turėtų būti skirta visiems!

Europos Sąjunga turėtų įgyvendinti dotacijų ir kitų formų paramos programą valstybėse narėse veikiantiems universitetams ir kitoms mokslinių tyrimų organizacijoms, daugiausia dėmesio skiriant dirbtinio intelekto plėtojimui siekiant darnaus vystymosi ir visuotinės gerovės.

Jaunimo vadovaujamų iniciatyvų platforma: mums reikia platformos, skirtos jaunimo vadovaujamoms iniciatyvoms, kuriomis propaguojamos Europos vertybės ir tikslai, pavyzdžiui, tvarumas, demokratija ir socialinis teisingumas, remti ir skatinti, kad jaunimas jaustųsi įgalėjęs ir įsitrauktų į ES ateities formavimą ES viduje ir už jos ribų.

Šiandien viešieji socialinės žiniasklaidos diskursai daugiausia vyksta platformose, kurias kontroliuoja privačios pelno siekiančios bendrovės, pavyzdžiui, „Facebook“ patronuojančioji bendrovė Meta, Twitter arba ByteDance. Viešosios institucijos, komunikuodamos šiais kanalais, šiuos nedemokratinius veikėjus įtraukia į skaitmeninės komunikacijos teises. Be to, piliečiai verčiami naudoti reklamą, kad gautų viešą informaciją. Trečia, dėl jos Europos ryšių kanalai tampa priklausomi nuo JAV ir Kinijos bendrovių. Todėl viešosios įstaigos turėtų padėti kurti tvarius Europos komunikacijos kanalus naudodamos atvirus protokolus (Matrix, Activiy Pub) ir savo pačių skaitmeninę infrastruktūrą (Fediverse prasme).

Prasidėjus karui Ukrainoje ir tiekiant medžiagą tapo akivaizdu, kad tokioms šalims, kaip Vokietija, trūksta įrangos ir pasirengimo atviram konfliktui su trečiąja šalimi spręsti. Bendros ginkluotos ES pajėgos galėtų padėti ryžtingiau reaguoti į realias grėsmes mūsų saugumui, pavyzdžiui, terorizmą ar Rusijos grėsmę. Be to, manau, kad tinkamas reglamentavimas ir tvirtų institucijų sukūrimas galėtų paskatinti šias įstaigas suteikiant joms tinkamą medžiagą jų įprastiems veiksmams. Tai bus svarbus žingsnis Europos Sąjungos istorijoje, tačiau manau, kad Europos jubilieriai, kurie pritaria šiai idėjai, turi padaryti viską, kas įmanoma, kad ši idėja taptų realybe.

Svarbu, kad ES išlaikytų savo diplomatinį ir strateginį pastovumą. Kadangi karas Ukrainoje vystėsi, manau, kad ES jo neišlaikė. ES gėdingai vadovavosi Jungtinių Amerikos Valstijų politine darbotvarke ir apribojo savo interesus. „Nord Stream“ – strateginės infrastruktūros visai ES – sabotažo metu Sąjunga nepakankamai reagavo, nors ji buvo vienas iš svarbiausių ES energijos šaltinių. Užuot ėmusis neutralios pozicijos Ukrainos konflikte, ES šiuo metu laikosi bendros žvalgybos pozicijos, kuri yra labai pavojinga ES interesams. Viskas padaryta siekiant kuo labiau atskirti mus nuo Rusijos, kuri tarnavo tik Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos interesams. ES turėtų galėti veikti labiau nepriklausomai nuo kitų šalių interesų, ypač dabartinės krizės metu.

Žinoma, saugumas prie ES sienų yra gyvybiškai svarbus. Visų pirma pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse padėtis prie sienų yra nepriimtinai nestabili.

Tačiau migrantai ir prieglobsčio prašytojai nėra ES priešas. Tai tiesiog beviltiški žmonės, bandantys užsitikrinti geresnį gyvenimą. Vietoj to reikia daugiau nuveikti kovojant su neteisėto žmonių gabenimo mafijos sėkme ES pietinėse kaimyninėse šalyse.

Tai galima padaryti stiprinant diplomatines ir karines pajėgas šiose srityse, tačiau tai bus daroma tik iki šiol. Kur kas geriau būtų skatinti migrantus atvykti į ES įprastais kanalais. ES turėtų sudaryti palankesnes sąlygas migrantams patekti į valstybes nares kitomis priemonėmis nei neteisėtas žmonių gabenimas.

Šiuo metu prieglobsčio procesas yra ilgas ir neskaidrus. Ji turėtų būti paspartinta ir skaidresnė. Teisėtos migracijos prieinamumas galėtų būti pagerintas kilmės šalyse sukūrus daugiau migracijos centrų, kurie leistų pradėti migracijos kelius be pavojingų neteisėtų kelionių.

Migrantai turėtų turėti galimybę prašyti vizos dėl teisės dirbti, gauti būsto ir darbo sutartis iš savo kilmės šalių ir saugiai persikelti į ES. Teisėta migracija – tai atsakas į širdį griaunančius vaizdus iš Viduržemio jūros.

Tiems, kurie jau yra priimančiosiose šalyse, turėtų būti optimizuotos sąlygos, kol laukiama prieglobsčio statuso patvirtinimo. Prieglobsčio procesas taip pat turėtų būti prieinamesnis, mažiau biurokratiškas ir mažiau bauginantis. Bet kokia diskriminacija šiuose procesuose turėtų būti panaikinta.

Masinė migracija sukelia chaosą: Europa negali priimti visų. ES ir jos valstybės narės susiduria su savo problemomis ir turėtų jas išspręsti prieš mėgindamos sušvelninti užsienio nelaimių padarinius.

Humanitarines operacijas Viduržemio jūroje vykdančios NVO trukdo mažinti imigraciją. Gelbėjant jūroje likusius kontrabandinius migrantus, jų veikla pažeidžia ES sienų politiką ir padeda neteisėtai gabenti mafijas toliau vykdyti neteisėtą veiklą. Taigi jie patys veikia kaip neteisėtai žmones gabenantys asmenys.

ES turėtų tai pripažinti ir su jais elgtis griežčiau. Jų laivai turėtų būti konfiskuoti arba sunaikinti, kad būtų išsiųstas aiškus signalas.

Vienas iš didžiausių melagingų naujienų skleidimo pavojų yra tai, kad jomis manipuliuojama viešąja nuomone ir iškraipoma tikrovė. Pavyzdžiui, socialinių tinklų saitažodžiai ar žymenys, grindžiami nepatikima ar klaidinga informacija, dažnai klaidina žmones, nes jie daro įtaką jų mąstymui. Melagingomis naujienomis ir žymenimis pernelyg naudojamasi kaip priemone politiniams konfliktams, be kita ko, okupuojant teritorijas. Konkrečiau, saitažodis #CrimeaIsRussia, kuris buvo naudojamas kaip Rusijos dezinformacijos kampanijos įrankis, gali būti laikomas hibridinio karo priemone. Problema yra ta, kad, jei minėtas žymuo bus naudojamas internete daugelį metų, jį spustelėję kitos kartos gali sukurti klaidingą realybės jausmą apie politinę padėtį Krymo regione.

Kitas žingsnis – ES turi stengtis apriboti melagingus ir klaidinančius socialinių tinklų žymenis ir saitažodžius. Europai būtina rasti tinkamų priemonių šia linkme, kad apsaugotų savo vertybes, teisinę valstybę ir žmogaus teises. 

 

Stebint 2021 m. vykstančius pasaulinius įvykius tampa aišku, kad Europos Sąjunga turi stovėti kartu: svarbu pasirengti būsimoms grėsmėms ir išlaikyti nepriklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių. Tai būtų galima pasiekti sukuriant bendrą užsienio politiką, kuri padėtų išlaikyti taiką žemyne. Tai galėtų būti laikoma svarbiu žingsniu siekiant visiškos politinės sąjungos statuso.

Bendra užsienio politika leistų ES parodyti stiprybę ir ryžtą susitikti su šalimis diplomatinėse misijose. Tai taip pat padėtų didinti išorės ir vidaus veiksmingumą; būtų galima sumažinti konsulatų ar ambasadų administracines išlaidas, o sprendimus būtų galima priimti laiku ir veiksmingai.

Be to, tai padėtų apsaugoti ES ir jos piliečių interesus visame pasaulyje, kartu nuolat skatinant taiką ir laisvę.

ES turėtų sukurti privalomą tarpvalstybinę programą, pagal kurią visi jaunuoliai, kuriems sukanka aštuoniolika metų, galėtų dalyvauti ir galėtų būti susieti su socialinių paslaugų programomis ir vietos bendruomenių plėtros projektais. Tai būtų tikrai tarpvalstybinė programa, tačiau ji leistų piliečiams persikelti į kitas šalis, pvz., dalyvauti darbo stovyklose arba savanoriškose tarnybose. Tokiu būdu jaunimas galėtų susitikti vienas su kitu, kurti draugystę visą gyvenimą, taip pat didinti informuotumą apie pilietinę pareigą, europinę tapatybę ir solidarumą. Taigi programa galėtų būti grindžiama esamomis programomis, pavyzdžiui, programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusu.

Programa „Erasmus+“ turėtų būti toliau tobulinama labiau holistiniu ir įtraukesniu būdu, pavyzdžiui, labiau atsižvelgiant į finansinę padėtį.

ES studentams turėtų būti suteikta daugiau galimybių studijuoti ir dirbti užsienyje, taip pat kiekvienam dalyviui po programos „Erasmus+“ pateikti trumpi dokumentai, kad kultūros ir patirties mainai būtų prieinami visiems. „Erasmus“ mainai yra ES švelniosios galios pagrindas, todėl juos reikėtų atnaujinti.

Be to, turėtų būti skiriamos geriau finansuojamos stipendijos, ypač iš Rytų partnerystės šalių. Taip pat turėtų būti daugiau galimybių mainams tarp ES šalių ir Rytų partnerystės šalių (Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos).

Pavyzdžiui, tai galėtų būti „regioninės mainų kelionės“, per kurias jaunuoliai atvyksta apsilankyti vienas į kitą, kad regionų ryšiai taptų aktyvesni ir būtų skatinami kultūriniai mainai.

Sąjunga turėtų stiprinti savo ryšius su besivystančiomis šalimis. Investuojant, finansuojant švietimą skatinančias mokyklas ir institucijas, jaunimui būtų naudinga geresnė gyvenimo kokybė ir tuo pačiu metu būtų padidinta Europos Sąjungos padėtis pasaulyje. Tai leistų jauniems studentams susipažinti su pagrindinėmis ES vertybėmis, pavyzdžiui, demokratija, lyčių lygybe ir pagarba žmogaus teisėms, ir galbūt jiems būtų lengviau tęsti profesinę kelionę Sąjungos valstybėse narėse.

ES turėtų turėti integruotą, bet decentralizuotą ir labai efektyvų energijos tinklą. Dėl decentralizuotos struktūros elektros energijos tiekimas tampa mažiau pažeidžiamas galimos rizikos atžvilgiu ir sumažėja centralizuotų elektrinių (branduolinių, biodujų ir kt.) poreikis.

Pavyzdžiui, Ispanijoje pagaminta perteklinė fotovoltinė energija galėtų būti laikoma Norvegijos hidroakumuliacinėse elektrinėse, kurios būtų suvartotos naktį Lenkijoje.

Siekiant skleisti ES patirtį ir geriausios praktikos pavyzdžius švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto srityse, būtų svarbu Rytų partnerystės šalyse įsteigti ES jaunimo centrus. Šių šalių jaunimui būtų naudinga turėti vietas, kuriose jie galėtų susitikti su ES atstovais, sužinoti apie geriausią patirtį švietimo, kultūros ir sporto srityse ir įgyvendinti iniciatyvas remiant tokiai platformai.

Kartais valstybės narės siunčia perdirbti paruoštą plastiką į ne Europos šalis. Europos Sąjunga turi užtikrinti, kad taip neatsitiktų. Europos piliečiai turėtų patys prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo būdo pasirinkimą ir uždaryti ratą.

Medicinos, medicinos reikmenų ir susijusių reikmenų srityje ES yra pernelyg priklausoma nuo užsienio šalių. Kad vietos tiekimo grandinės taptų labiau nepriklausomos, jos turėtų būti stiprinamos ir subsidijuojamos. Be to, ES turi žinoti, kad gali susidaryti ekstremalioji situacija, kuriai ji galėtų pasirengti, pavyzdžiui, sukurdama atsargines vietines atsargines atsargas.

Europos Sąjungos vaidmuo taikos vystyme yra svarbus ir turėtų būti stiprinamas: Labai svarbu ne tik pasmerkti tuos, kurie pažeidžia tarptautinius įstatymus ir sutartis, bet ir kovoti su pasaulinio karo galimybe. Vienas iš būdų tai padaryti – užtikrinti, kad jokiai kariuomenei nebūtų leidžiama turėti branduolinių ginklų, pvz., branduolinių bombų.

Regioninės organizacijos nuolat formuojamos ir atlieka svarbų vaidmenį pasaulio politikoje. Tai turės įtakos tam, kaip bus deramasi dėl prekybos susitarimų ir bendradarbiavimo saugumo srityje. Yra galimybė, kad būsimi prekybos susitarimai nebebus sudaromi dvišaliu lygmeniu tarp valstybių, o tarp regioninių organizacijų. Dabartinės diplomatinės struktūros negali išspręsti šio klausimo.

Todėl Europos Sąjunga turėtų pasinaudoti savo diplomatine patirtimi, kad inicijuotų regioninių organizacijų sąjungos kūrimą tarptautiniu lygmeniu. Tai ne tik parodytų savarankiškumą, bet ir pabrėžtų Sąjungos stiprybę, taip pat pripažintume, kad kartu esame stipresni nei vieni.

Stebint 2021 m. įvykusius pasaulinius įvykius tampa aišku, kad Sąjunga turi būti vieninga: svarbu būti pasirengusiems galimoms grėsmėms ir išlaikyti nepriklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių. Tai būtų galima pasiekti sukuriant bendrą užsienio politiką, kuri būtų naudinga Europai ir padėtų išsaugoti taiką žemyne.

Bendra užsienio politika leistų ES parodyti stiprybę ir ryžtą susitikdama su valstybėmis diplomatinėse misijose. Tai taip pat padėtų padidinti išorės veiksmingumą, nes būtų galima sumažinti konsulatų ar ambasadų administracines išlaidas. Tai taip pat galėtų padėti apsaugoti ES ir jos piliečių interesus visame pasaulyje, kartu nuolat skatinant taiką ir laisvę.

Bendros karinės pajėgos padėtų užtikrinti Europos Sąjungos nepriklausomybę, būtų naudingos karo metu ir sumažintų trečiųjų šalių provokacijų tikimybę. Bendros ES karinės pajėgos sutaupytų išteklių ir pinigų, kuriuos būtų galima reinvestuoti į kitas ekonomikos sritis.

Atrodo, kad vadovaujant J. Bideno administracijai įmanomas glaudesnis JAV ir Europos Sąjungos bendradarbiavimas. Tai turėtų būti vertinama kaip galimybė sustiprinti abiejų šalių partnerystę ir užmegzti glaudų bendradarbiavimą. Kadangi Bidenas yra laisvosios prekybos rėmėjas, bendradarbiavimo sritys turėtų apimti finansinį bendradarbiavimą. Kita sritis turėtų būti klimato politika, kurioje JAV ir ES turėtų rodyti pavyzdį kitoms šalims.

Krizės ir nepaprastosios padėties laikais aljansai ir sąjungininkai yra svarbesni nei bet kada anksčiau, todėl labai svarbu žvelgti už Sąjungos ribų, stiprinti ryšius su JAV ir skatinti solidarumą.

Migracija į ES dažnai yra nepakankamo išsivystymo kitose šalyse rezultatas. ES turėtų dėti daugiau pastangų, kad regionuose, iš kurių atvyksta migrantai, būtų sukurta stabili ir saugi ekonominė ir politinė aplinka. Pagalba kuriant saugias ir klestinčias šalis kitose šalyse labiausiai atitinka tiek ES, tiek trečiųjų šalių interesus.

Kai kuriais atvejais tai galima pasiekti panaikinant ekonominius ryšius tarp Europos šalių ir buvusių kolonijų, kurie trukdo joms vystytis, ypač gamtos išteklių srityje. Kitose valstybėse narėse tam reikalingi konkretūs plėtros projektai. Tokiu atveju projektai turėtų būti atidžiai stebimi, siekiant užtikrinti, kad jie pagerintų gyvenimą ir sumažintų paskatas išeiti, o ne finansuoti korumpuotus lyderius.

Vienas iš sprendimų, kaip sumažinti raudonos mėsos vartojimą Europoje, galėtų būti kampanija, kurios tikslas – pakeisti tradicinius galvijus strčiukais – raudona mėsa, kurios beveik neįmanoma atskirti nuo jautienos, bet gaminti labiau aplinką tausojančia mėsa. Todėl turime daugiau investuoti į laboratorijose užaugintos mėsos alternatyvas.

Tačiau, nepaisant to, kiek gali pasikeisti vartojimo įpročiai, taip pat labai svarbu nutraukti mėsos gamybos perdavimą ne Europos šalims, pvz., Brazilijai, siekiant apsaugoti tokias esmines ekosistemas kaip Amazonė.

Transatlantinis bendradarbiavimas yra įvairių formų, tačiau reikia didinti galimybes jaunimui, taip pat vidurinių mokyklų ir universitetų studentams. Todėl ES turėtų parengti judumo programą, kuri suteiktų galimybę JAV studentams susipažinti su įvairių ES valstybių narių kultūra, tautų kultūrų įvairove ir institucine sistema.

Siekiant pagerinti ir sustiprinti ES ir JAV ryšius, reikėtų sukurti švietimo mainų galimybių sistemą. Tai suteiktų jaunimui iš JAV ir ES galimybę patirti kitokį gyvenimo būdą: atlikti profesinę ar stažuotę, dalyvauti studijų programose užsienyje ar kitoje kultūrinėje mainų veikloje.

Susipažinimas su ryžtingu Europos jaunimu ir bendradarbiavimas kuriant geresnę ateitį padės užtikrinti, kad transatlantinis bendradarbiavimas taip pat išliktų tvarus ateityje. Todėl programa turėtų būti atvira Šiaurės Amerikos vidurinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų moksleiviams. Pavyzdžiui, ji galėtų apimti programą, pagal kurią dalyviai gyvena su priimančiąja šeima valstybėje narėje.

Studijos JAV brangiai kainuoja ir ne visi negali įpirkti patirties. Siekiant padidinti prieinamumą, tam tikras esamas programos „Erasmus“ finansavimas galėtų būti pakeistas siekiant remti Europos studentus, dalyvaujančius mainuose JAV.