COVID-19 pandemija visą laiką pakeitė darbo paradigmą. Nors daugelis žmonių praranda kelias valandas važinėdami į darbą iš namų į biurą ir visada turi gyventi netoliese esančiose vietovėse, telekomunikacijų priemonėmis žmonės galėjo pažinti pasaulį dirbdami nešiojamajame kompiuteryje su interneto prieiga. Skaitmeniniai klajokliai, kaip ir gyvenimas, kuriam netaikomi įpareigojimai, ir lanksčiau rasti gyvenamąją vietą gali būti patrauklus, todėl vietos priimančiosioms bendruomenėms kyla didžiulių problemų, pavyzdžiui, didėja spaudimas gamtos ištekliams ir paslaugoms, didėja būsto kainos dėl paprastai didesnio darbo užmokesčio ir dėl to didėja socialinis atotrūkis. Siekiant užtikrinti teisingesnį bendruomenės gyvenimą ir išvengti piktnaudžiavimo mokesčiais, šis pasiūlymas parengtas: 1 straipsnis Gyvenamosios vietos mokesčių tikslais apibrėžtis Nustatyti aiškius skaitmeninių klajoklių rezidavimo vietos mokesčių tikslais nustatymo kriterijus, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip buvimo šalyje trukmė, šeimos ryšiai ir nuolatinė gyvenamoji vieta. Laikoma, kad mokesčių tikslais visi asmenys, kurie būna 32 dienas iš eilės arba ilgiau. 2 straipsnis Skaitmeninių klajoklių apmokestinimo taisyklės Visi piliečiai, kurie laikomi skaitmeniniais klajokliais ir atitinka 1 straipsnyje nustatytus kriterijus, gali pasirinkti vieną iš dviejų režimų: a) mokesčių mokėjimas gyvenamosios vietos šalyje, kaip ir tos šalies piliečiai b) Mokėjimo naudotojams tvarka. Pagal šią tvarką pilietis ima mokestį už viešąsias paslaugas, kuriomis naudojasi. 3 straipsnis Šalių bendradarbiavimas 1 – Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą keičiantis informacija apie skaitmeninių klajoklių apmokestinimą. 4 straipsnis Informuotumas ir švietimas Vykdyti informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis siekiama informuoti skaitmeninius klajoklius apie jų mokestines prievoles jų gyvenamosios vietos šalyje ir padėti jiems suprasti mokesčių taisykles ir procesus. 5 straipsnis Vykdymo užtikrinimas ir sankcijos Stiprinti skaitmeninių klajoklių mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimą atliekant auditus, valstybes ir bendradarbiaujant su įmonėmis. 2 – Nustatyti sankcijas Europos lygmeniu tiems, kurie nesilaiko mokestinių prievolių.

Kai kuriose ES šalyse kyla gili socialinė krizė, susijusi su tuo, kaip nuolat kyla pavojus žmogaus orumui: daugumai žmonių leidžiama išgyventi (būstas ir maitintis), o ne gyventi. Ši vegetacinė valstybė, primetanti tiek daug jaunų darbuotojų, yra tai, kad tai iš esmės yra politinės valios pakeisti ekonomikos veikimo būdą klausimas. ES niekas neturėtų tikėtis mažiau nei žmonėms tarnaujančios ekonomikos. Gyventi kaip žmonėms turėtų būti ne privilegija, o pagrindinis mūsų žmonijos realizavimas. Nepriimtina, kad vis dar daugiausia žiūrime į BVP ir kitus panašius kriterijus, kad tvirtintume ekonomikos rezultatus taip, lyg tai savarankiškai užtikrintų gyvenimo kokybę. Siekiant skatinti ir jautrinti šį neatidėliotiną klausimą, siekiama sukurti ES duomenų platformą, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama tik tam, kad senasis kapitalizmo modelis būtų potencialiai mažiau pelningas nei naujas atsirandantis tvarus kapitalizmas. Pelnas gali ir turėtų didėti dėl DVT ir žmonių gyvenimo kokybės. Labai tikėtina, kad kapitalas bus išeitis, jam reikia tik prisitaikymo priemonių. Pagal šią lygtį kiekvienoje valstybėje narėje yra trys kapitalo kintamieji, kurie platformoje („EUmanising Economy“) atrodytų drąsiai, kad būtų galima suprasti daugelio valstybių narių žvejybos pastangų lygį: Atlyginimai, 2) būsto išlaidos ir 3) mitybos išlaidos. Tiesiog atskleidus šią informaciją kiekvienoje valstybėje narėje toje platformoje, būtų galima daug lengviau suprasti ir pasidalyti jos rimtumu, be to, nematyti, kad ji būtų mažiau griežta.

Keletas tyrimų ir ekonomistai įspėja, kad mūsų dabartinis ekonominis mąstymas nepajėgia rasti sprendimo mūsų baisioje padėtyje. Nuolatinis ekonomikos augimo siekis griauna aplinką (2022 m. Potsdamo klimato mokslinių tyrimų institutas), o tvarus ekonomikos augimas taip pat neįmanomas, kaip matyti iš kelių tyrimų (2019 m. Europos aplinkos biuras) – tai patvirtina ir grįžtamasis poveikis. Ilgą laiką gyventojų gerovė buvo atsieta nuo ekonomikos augimo (Australijos nacionalinis universitetas, Kubiszewski et al., 2013), o ne aplinka. Taigi ES užduotis būtų būti naujos ekonominės politikos, turinčios realią įtaką, pradininkėmis. Tam reikia visapusiškų reformų, tačiau tai vienintelis būdas kovoti su klimato kaita.

Abortas yra vienas didžiausių žmogaus teisių pažeidimų Europoje ir istorijoje. Abortas prieštarauja ES pagrindinių teisių chartijos 2 straipsniui. Kiekvienas negimęs ir gimęs asmuo nusipelno teisės į gyvybę apsaugos. Turime nutraukti abortus, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir 2 straipsnis. Jungtinės Amerikos Valstijos turėjo didžiulę pergalę, kai Roe V Wade buvo atvertas. Europa vadovausis tuo pačiu keliu ir išsakys savo nuomonę. Mes, jaunimas, niekada nenutrauksime kovos, kol kiekvienas negimusis asmuo pasinaudos teise į gyvybę. Esame progyvenciją skatinanti karta!

Šiandien EYE surengtame praktiniame seminare pranešėjai paminėjo įvairius su rinkimais susijusius klausimus: mažas balsavimo dalyvių, ypač jaunimo, skaičius, dezinformacija, sudėtingo ES teisėkūros proceso supratimo stoka, autokratinių sistemų rizika. David van Reybrouck parašė knygą „Atsižvelgimas į rinkimus“, kurioje jis pasiūlė patariamąją demokratiją. Viena iš jo idėjų – sudaryti laikinas komisijas, kurias sudarytų ES piliečiai, o ne politikai. Tokia komisija gali atstovauti žmonėms, kurių padėtis ir perspektyvos skiriasi. Ar ES institucijos neturėtų pritaikyti tokios patariamosios demokratijos ir būti atviresnės teisėkūros procesuose, kad suteiktų galių patiems piliečiams?

Projektas „ReRoot“ yra nedidelė organizacija, kuri tik steigiama siekiant remti nenumatytas bendruomenes, tiriamas stovyklose, kuriose ugdomas permakultūrinis švietimas, ištekliai regeneraciniam žemės ūkiui ir gamtos terapijai. Ji remia jų trumpalaikius fizinius poreikius, taip pat ilgalaikę integraciją, psichinę ir fizinę gerovę. Ką tik pradėjau šį projektą ir jam reikia paramos!

Labai svarbu, kad vidurinės mokyklos, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų, pabaigoje būtų surengtas (neprivalomas) baigiamasis egzaminas, kad Europos jaunimas turėtų vienodas galimybes įsidarbinti ES universitetuose. Dėl didelių švietimo ir vertinimo sistemų skirtumų neįmanoma palyginti, pavyzdžiui, Vokietijos ir Austrijos kategorijų. Tačiau kai kurių studijų programų atveju gali tekti vykti į užsienį. Taip pat labai svarbu, kad jauni suaugusieji ištirtų naujas šalis ir kultūras, o tai turėtų atitikti ES tikslus. Tai, kad studijos ES jau yra nemokamos, veikia itin gerai.

Mums reikia Europos konstitucijos dėl vaikų teisių. Europos šalių socialinėse sistemose vaikams turi būti užtikrinta minimali pensija, kad nė vienas vaikas nepatirtų skurdo. Švietimo įstaigose demokratinės vertybės turi būti mokomos ir gyvenamos.

Turime daug duomenų, kurie naudingi tuo, kad asmuo, kuriam diagnozuota diagnozė, yra darbuotojas. Turėti darbą yra didžiulis dalykas kiekvienam asmeniui, ypač asmeniui, kuriam diagnozuota tam tikra diagnozė. 2024 m. yra labai svarbūs siekiant pagerinti išsilavinimo lygį ir pagerinti padėtį informuojant apie ligas, šiuo atveju išsėtinę sklerozę. Ar jau yra projektų šia tema? Taip, tačiau noriu matyti ES lygmens projektą, pagal kurį kiekviena šalis galėtų gauti naudos iš projekto, kad jo informuotumo lygis ir žinios būtų tokie patys kaip Belgijoje ir Kroatijoje. Jau padaryta tam tikrų patobulinimų, tačiau reikia daugiau, kad lėtinėmis ligomis sergantys žmonės galėtų ginti mūsų ligą ir mūsų poreikius.

Didelė dalis jaunuolių mano, kad jie yra priversti dirbti nemokamai, pasinaudodami savo pirmąja profesine patirtimi. Kartais neapmokamos stažuotės yra pirmosios galimybės pradėti įgyti patirties. Nors stažuotės yra naudingos siekiant įgyti patirties mūsų pirmaisiais etapais, visoje ES turėtų būti uždrausta dirbti nemokamais stažuotojais. Šiomis profesinėmis galimybėmis galės pasinaudoti tik tie, kurie gali sau leisti dirbti nemokamai (dėl šeimos paramos arba didesnio ekonominio pajėgumo), taip skatindami nelygybę ir socialinę neteisybę. Todėl, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir apsaugoti jaunimo teises, reikėtų uždrausti visas neapmokamas stažuotes.

Siekiant veiksmingai kovoti su rasiniais incidentais mokyklose ir su jais kovoti, labai svarbu sukurti stebėsenos sistemą, pagal kurią būtų galima stebėti mokyklos veiklos rezultatus kovojant su tokiais incidentais. Siūloma tokia rekomendacija: Rasinių incidentų stebėsenos sistemos įgyvendinimas mokyklose: Švietimo institucijos turėtų sukurti ir įdiegti standartizuotą rasinių incidentų stebėsenos sistemą mokyklose visoje Europoje. Ši sistema turėtų apimti išsamius duomenų rinkimo ir analizės mechanizmus, skirtus rasinės diskriminacijos, priekabiavimo, patyčių ir smurto švietimo aplinkoje incidentams sekti ir dokumentuoti. Stebėsenos sistemoje turėtų būti fiksuojamas rasinių incidentų dažnumas ir pobūdis, užtikrinant, kad būtų prieinama tiksli ir naujausia informacija. Įgyvendindamos patikimą rasinių incidentų stebėsenos sistemą, švietimo institucijos gali įgyti vertingų įžvalgų apie rasinių incidentų paplitimą ir stengtis užkirsti kelią tokiems incidentams mokyklose, taip pat įdiegti priemones, kuriomis būtų toliau padedama studentams ir mokytojams. Šis iniciatyvus požiūris užtikrins, kad rasizmo ir (arba) diskriminacijos aukos būtų „išklausytos“ ir kad būtų imtasi veiksmų, nes moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma mokinių nepraneša apie rasistinius incidentus dėl to, kad mokyklos nesiima veiksmų. Be to, ši iniciatyva padės nustatyti tobulintinas sritis, formuoti įrodymais pagrįstą politiką ir puoselėti pagarbos, įtraukumo ir lygybės kultūrą švietimo įstaigose.

Panaikinimo dienos įtraukimas į Europos mokyklų mokymo programas padės kurti įtraukias visuomenes, kuriose pripažįstama istorinė neteisybė, kovojama su sistemine diskriminacija ir siekiama teisingesnės ateities. Vergijos panaikinimo savaitės pamokose būtų laikomasi daugiadalykio požiūrio, apimančio įvairius dalykus, pavyzdžiui, istoriją, literatūrą, meną ir socialinius mokslus. Nagrinėdami šią temą skirtingais požiūriais, studentai gali geriau suprasti sudėtingus istorinius, socialinius, ekonominius ir kultūrinius aspektus, susijusius su vergove ir jos panaikinimu.

2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijos poreikių reforma Strategijos pasiūlymas, kad 50:50 kvotų reikia siekiant kovoti su lyčių nelygybe, nes vadovaujamos pareigos turi atspindėti gyventojų demografinę padėtį, mano nuomone, labai kenkia mūsų, kaip asmenų, vaidmeniui visuomenėje. Man kyla abejonių dėl to, kaip pats Europos Parlamentas suvokia vyrų ketinimus. Kaip galiu patikimai orientuotis į pasaulį kaip moterį, kai kovos su lyčių nelygybe strategijose atsižvelgiama tik į moteriškosios padėties rezultatus ir toliau skatinti nelygybę? Esu tvirtai įsitikinęs, kad reikia keisti požiūrį į kovą su lyčių nelygybe. Užuot sutelkus dėmesį į dirbtinį įvairovės kūrimą vadovaujamose ir vadovaujamose pareigose, būtina nukreipti dėmesį į strategijos, pagal kurią lyčių lygybės siekiama individualiai, o ne teisėkūros, kūrimą. Lygios galimybės turėtų būti vertinamos labiau nei rezultatų lygybė, o vadovaujančių ir vadovaujamų pareigų delegavimas turėtų būti grindžiamas nuopelnais, o ne lytimi.

DVT leidžia pradėti projektus, susijusius su įvairiomis temomis, kurioms jie atstovauja. Jos padeda institucijoms ir piliečiams geriau suprasti, į ką ir kokiu tikslu kreipiamasi, pavyzdžiui, priimti teisės aktą.

Skaidrumas yra svarbus demokratijos aspektas, todėl mūsų piliečiai nusipelno suprasti, kas vyksta, ir kurti savo alternatyvas. Pavyzdžiui, Švedijoje yra programinė įranga „BankID“, naudojama kaip elektroninė tapatybės kortelė, tačiau ji yra nuosavybinė ir prieinama tik „Apple“, „Microsoft“ ir „Google“ operacinėse sistemose. Taip užtikrinamas jau ir taip stiprios oligopolijos vykdymas ir kenkiama reikalavimų neatitinkantiems piliečiams. Savanoriai į bet kurią platformą galėtų perkelti atvirojo kodo identifikavimo sistemą.

Kalbant apie ekonominę vertę ar darbo užmokestį, lyčių lygybė vis dar nėra realybė. Vis dar nėra vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir labai dažnai moterys už tas pačias paslaugas moka dvigubai didesnę kainą. Pavyzdžiui, moterys dažnai du ar tris kartus brangiau nupjaunamos, net jei plaukai yra trumpi.

Turime tai pakeisti bendruomenės lygmeniu: ES turėtų nustatyti vienodas kainas už vienodas paslaugas, toleruodama didėjimą ar mažėjimą tik dėl prekiautojo išlaidų, susijusių su tos paslaugos teikimu, svyravimų, o ne dėl lyties.

Sulaukę 18 metų, kiekvienam jaunajam europiečiui turėtume suteikti nemokamus „Interrail“ bilietus. Tai suteiktų jiems galimybę patiems susipažinti su Europa ir Europos kelionėmis. Tai suteiktų daugiau galimybių nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams, kurie negali sau leisti keliauti į užsienį.

Europos piliečiai turėtų geriau suprasti, kaip veikia ES ir kokia yra ES piliečio statuso nauda.

Žmonės iš visos ES, ypač priemiesčiuose, turėtų tapti europiečiais. Nors nuostabu, kad priklauso tam tikrai kultūrai, tapatybei ar tautybei, turime prisiminti, kas mus vienija. 

Pamokos apie demokratiją ir Europos vertybes turėtų būti perteiktos europiečiams nuo mažens, o žmonėms turėtų būti priminta apie jųritmą ir pareigą balsuoti. Pavyzdžiui, mokiniai ir studentai turėtų būti mokomi apie teisinę valstybę – vieną iš pagrindinių mūsų demokratijos ramsčių. Taip pat būtina taikyti skirtingas švietimo rūšis ir formatus, atsižvelgiant į amžiaus grupę.

Mokiniai taip pat turėtų būti mokomi apie Europos istoriją ir įvairias ES kultūras, ypač tų, kurie geografiniu požiūriu yra nuo jų priklausomi, kultūrą. Taip ES taps stipresnė ir savarankiškesnė ir užtikrins, kad studentai geriau suvoktų ES svarbą savo gyvenime ir jos teikiamas galimybes. 

Be to, turėtų būti organizuojamos jaunimo galimybės apsilankyti ES institucijose, pavyzdžiui, Europos Parlamente, kad jie galėtų tiesiogiai suprasti, kaip veikia ES. Tai duoda papildomos naudos suburiant jaunimą. Taip pat turėtume informuoti žmones apie ES naudą kovojant su kitų valdžios institucijų manipuliavimu.

Europos Parlamentas yra Europos Sąjungos demokratinis pagrindas, todėl jis yra svarbi institucija. Vis dėlto ji turėtų būti reformuota, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas.

Tai galėtų būti daroma šiais būdais:

• Parlamentas turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę naudotis viennarėmis tautinių mažumų rinkimų apygardomis, tačiau labai mažų rinkimų apygardų atveju nebūtų leidžiama taikyti (de facto) „pirmojo etapo“ sistemos.
• Ji turėtų turėti iniciatyvos teisę siūlyti naujus teisės aktus. Pasiūlymus turėtų galėti teikti frakcija, komitetas arba EP narių grupė, atstovaujanti ne mažiau kaip 5 proc. Parlamento narių.
• Ji turėtų ir toliau turėti nuolatinius ir laikinuosius komitetus, daugiausia dėmesio skiriant konkrečioms politinėms sritims. Komitetų sudėtis ir toliau turėtų atspindėti politinę Parlamento sudėtį.
• Ji turėtų pereiti prie vienos būstinės parlamente Briuselyje, kad būtų sutaupyta administracinių išlaidų.
• Ji turėtų siekti skatinti lyčių lygybę, pvz., Europos Parlamente sukurti vaiko priežiūros atostogų pakeitimo sistemą, kuria galėtų naudotis bet kuris iš tėvų.

ES turėtų priversti socialinės žiniasklaidos platformas užtikrinti, kad kiekviena socialinės žiniasklaidos paskyra būtų tikras asmuo. Jei manome, kad tokios platformos kaip „Facebook“ ar „Instagram“ yra viešosios erdvės dalis, niekas neturėtų žinoti savo tapatybės!

Be to, jei asmuo, naudodamasis viena iš šių platformų, pažeidžia įstatymą, tik privertęs naudotojus atskleisti savo tapatybę valdžios institucijos galės kovoti su nusikaltimais ir taip užtikrinti, kad socialinė žiniasklaida taptų saugesne erdve.

Krizė, su kuria Graikija susidūrė pastarąjį dešimtmetį, dar nesibaigė. Šalis, kuri yra vienas iš Europos istorijos ramsčių, turi kuo labiau padėti ES įveikti finansinius sunkumus. Graikijai reikia radikalių socialinės politikos ir gerovės reformų, taip pat finansinės pagalbos migracijos krizei valdyti.

Graikijai suteikiama galimybė kurti Europos ateitį.

Užuot sutelkę dėmesį į žmogaus poveikį klimato kaitai, turėtume propaguoti žmonių klestėjimo idėją: Tai reiškia, kad kiekvienu momentu turime naudoti mums naudingiausius energijos šaltinius ir liautis kaltinti žmones dėl mūsų planetos naikinimo. Žmogaus poveikis aplinkai neturėtų būti laikomas nei moraliniu, nei nemoraliu, nes jis yra neišvengiamas. Turėtume rūpintis planeta, kartu atsižvelgdami į savo laimingumą ir klestėjimą.

Reikia visos Europos iniciatyvų, kurios suburtų Europos žmones dvasia ir draugyste. Pavyzdžiui, kiekvienam studentui galėtų būti paskirtas virtualus Europos draugas (VEF) iš kitos ES šalies, su kuria jis galėtų bendrauti virtualiai.

Europos Vadovų Taryba turėtų būti reformuota, kad taptų geresne Europos institucija ir prisidėtų prie geresnio Europos Sąjungos veikimo.

Tai galėtų būti daroma šiais būdais:

• Europos Vadovų Taryba ir Europos Sąjungos Taryba turėtų būti sujungtos į vieną tarybą, kuri teisėkūros kompetencijos srityje prilyginama Parlamentui. Tai apima iniciatyvos teisę siūlyti naujus teisės aktus.
• Ją turėtų sudaryti nacionalinių vyriausybių atstovai.
• Ji turėtų veikti kvalifikuota balsų dauguma visose politikos srityse, įskaitant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), o tai reiškia, kad 55 % valstybių narių turi balsuoti palankiai, šios valstybės narės turėtų sudaryti 55 % Europos gyventojų.
• Blokuojanti mažuma (bent keturios valstybės narės, kuriose gyvena daugiau kaip 35 % ES gyventojų) turėtų būti panaikinta, kartu išlaikant Ioanninos kompromisą.
• Europos Vadovų Taryba penkerių metų laikotarpiui turėtų atrinkti vieną pirmininką, kuris vadovaus susitikimams ir rūpinsis simbolinėmis, ceremoninėmis ir diplomatinėmis valstybės vadovo užduotimis.
• Ji turėtų padidinti savo skaidrumą. Apskritai visi jos posėdžiai, įskaitant posėdžius, nesusijusius su teisės aktais, ir jai pavaldžių organų (parengiamųjų organų ir Nuolatinių atstovų komiteto) posėdžius, turi būti vieši ir tiesiogiai transliuojami.

Pandemija atskleidė, kad studentams trūksta galimybių bendrauti tarpusavyje. Turėtų būti sukurta internetinė tinklaveikos platforma, per kurią studentai galėtų bendrauti su kolegomis iš kitų ES šalių. Jie galėtų dalytis savo kultūra, kalba, tradicijomis, mokytis vieni iš kitų, rasti naujų draugų ir smagiai.

Dažant visus stogo plombus, jie atspindės saulės skleidžiamą šilumą, o ne absorbuojami kaip tamsūs spalvoti paviršiai. Dėl to vasaros mėnesiais Europos miestuose gali sumažėti temperatūra. Todėl ES turėtų nustatyti, kad baltieji stogai būtų privalomi naujiems statybos projektams ir renovacijos planams.

Viena didžiausių sunkumų, su kuriais susiduria mokiniai, yra pasirinkti karjeros kelią, kurio jie nori laikytis. Moksleiviai paprastai vertina tik tas profesijas, kurios yra populiarios visuomenėje arba yra jiems žinomos, ir daugelis jų neturi galimybės kreiptis į profesinį patarėją.

Todėl labai svarbu informuoti studentus apie įvairias profesijas ir suteikti jiems praktinės patirties. Tai galima padaryti per virtualius renginius, pavyzdžiui, ES rengiamą internetinę karjeros mugę. Šie renginiai leistų studentams susitikti su įvairių sričių ekspertais.

Turėtume įteisinti kanapes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tai sustabdys organizuotą nusikalstamumą ir mafiją ir padidins pajamas bei darbo vietas.

Be to, alkoholio ir tabako pramonės įmonės turėtų būti traukiamos atsakomybėn. Nors alkoholis ir tabakas yra daug pavojingesni už kanapes, jie jau daugelį metų yra teisėti. Turėtų būti reikalaujama, kad įmonės vėl sumokėtų į sveikatos priežiūros sistemą, kad kompensuotų ligas, dėl kurių jos prisideda.

Kiekvienam piliečiui turėtų būti užtikrintas minimalus sveikatos priežiūros lygis, neatsižvelgiant į pajamas ar ES pasą. Turime užtikrinti:

• sąžininga ir standartizuota vaistų kainodara visoje Europoje
• vienodos galimybės gauti naujoviškus gydymo būdus ir gyvybę gelbstinčius vaistus
• panašus operacijų ir procedūrų laukimo laikas
• vienoda ir sąžininga tolesnė priežiūra dėl COVID-19 visiems susirgusiems asmenims

Per COVID-19 pandemiją mūsų sveikatos priežiūros sistemoms tai buvo neramumų metai. Ar nebūtų puikus atsparumo šaltinis, jei ES valstybės narės būtų priverstos laikytis tam tikrų sveikatos priežiūros standartų, ir padėti tai finansuoti visame regione būsimų viruso protrūkių atveju? ES reikia visuotinės sveikatos priežiūros sistemos, kuriai būtų skirtas bendras biudžetas ir prie kurios prisidėtų visos valstybės narės. Šis biudžetas turėtų užtikrinti vienodą darbo užmokestį sveikatos priežiūros darbuotojams ir vienodą visų Europos piliečių priežiūrą.

ES turėtų sukurti privalomą tarpvalstybinę programą, pagal kurią visi jaunuoliai, kuriems sukanka aštuoniolika metų, galėtų dalyvauti ir galėtų būti susieti su socialinių paslaugų programomis ir vietos bendruomenių plėtros projektais. Tai būtų tikrai tarpvalstybinė programa, tačiau ji leistų piliečiams persikelti į kitas šalis, pvz., dalyvauti darbo stovyklose arba savanoriškose tarnybose. Tokiu būdu jaunimas galėtų susitikti vienas su kitu, kurti draugystę visą gyvenimą, taip pat didinti informuotumą apie pilietinę pareigą, europinę tapatybę ir solidarumą. Taigi programa galėtų būti grindžiama esamomis programomis, pavyzdžiui, programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusu.