Aš, būdamas graikai, manau, kad emigracija į kitą ES šalį ar už jos ribų išliks tik mano profesinės sėkmės galimybe, nes nedarbas labai išaugs. Man taip pat susirūpinimą kelia įtampa Šiaurės-Pietų Europoje, ypač Italijoje.

Manau, kad Europos Sąjungos institucijos turi rasti būdą, kaip suteikti jaunimui daugiau balso. Mes iš tiesų diegiame technologijas, o tokie žmonės kaip mes, susiduriantys su įvairiais iššūkiais, susijusiais su mokymu ir įsitraukimu į universitetus internetu, gali turėti puikių idėjų, kaip šiek tiek palengvinti pandemijos metu praleistą laiką. Taip, mes naudojame laiką, kada matysime kitus žmones, žinome, kad kiekvienas mano, kaip prisitaikyti prie padėties, tačiau dabar mūsų grupė ir (arba) jaunimas yra tikrai pažeidžiami. Daugeliui žmonių reikia emocinės paramos ir galbūt sukurti anoniminę internetinę telefono liniją skambučiams, o pokalbiai vaizdo siužetais tikrai padėtų žmonėms, kurie patiria nerimą ar depresiją dabartinės padėties atžvilgiu. Be to, nerimą kelia ir tokie žmonės kaip aš, kurie pandemijos metu turės valstybinius egzaminus, nes esame nervūs, čia sėdi daug žmonių, tačiau dėl streso, kurį patiriame atsakydami į mūsų klausimus ir turėdami tiek daug kaukių ir dezinfekavimo produktų, iš tiesų esame įtempti ir nervūs. Būtų labai svarbu, jei Europos Sąjunga galėtų bendrauti su universitetais ir prašyti, kad jie gautų žemesnį priėmimo lygį būtent per valstybinius egzaminus arba bent šiek tiek suprastų, kas vyksta. Žinau, kad tai bus sunku, nes visi stengiasi laikytis taisyklių, tačiau manau, kad, jei šios idėjos pasitvirtins, jaunimui tai bus daug lengviau.
Dėkojame!

Europos jaunimas atlieka svarbų vaidmenį siekiant, kad žemynas atsigautų po pandemijos. Darbo vietos turėtų būti prieinamos naujiems aukštųjų mokyklų ir universitetų absolventams, ypač ekologiškame sektoriuje.
Atsižvelgiant į tai, pats geriausias metas Europai sustiprinti savo ekologiškos ekonomikos politiką. Mums reikia subsidijų, skirtų mažai anglies dioksido išskiriančioms ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančioms darbo vietoms, kad į šias sritis galėtų patekti daugiau jaunuolių. Galbūt didelėms korporacijoms turėtų būti nustatytas anglies dioksido mokestis.
Nelegalios imigracijos problemos turėtų būti sprendžiamos daug veiksmingiau, ES valstybės narės turėtų bendradarbiauti, didinti saugumą prie Sąjungos sienų ir dislokuoti daugiau karių. Taip bus užtikrinta geresnė kiekvieno nario piliečių gerovė.
Skurdesniems ES regionams reikia didesnės priežiūros visais aspektais – nuo infrastruktūros kūrimo kokybės iki tinkamo Europos lėšų ir dotacijų panaudojimo užtikrinimo.

Manau, kad tai tikrai gera galimybė suburti žmones. ES institucijos jau seniai ieško galimybių suartinti europiečius laikantis to paties mąstymo ir darbotvarkės. Būti Europos piliečiu, o ne tik tautos piliečiu. Užimtumo, švietimo ar kultūros srityse visur turi būti aiškiai atspindėta Europos įvairovė ir Europos jaunimo suvienijimas. Būdamas tarptautinis studentas, mielai matysiu ir integraciją su Europa ir kitais pasaulio regionais. Jei iš šios krizės sužinojome, kad pasaulio pasaulyje negalime išsilaikyti savo nuopelnais.

Aš tvirtai tikiu europiečiu, tačiau šios krizės metu man atrodo, kad ES pasikeitė.
Gyvenu Nyderlanduose nuo 5 metų ir tik dabar iš tikrųjų suprantu (kalbau su draugais olandiškai apie krizę) kiek iš anksto nusiteikiu prieš Italiją.
Reikia imtis tam tikrų veiksmų siekiant sukurti realesnį Pietų Europos problemos suvokimą (pavyzdžiui, ne tai, kad italai yra plėšrūnai, o daugiau apie korupciją, mokesčių nemokėjimą ir t. t.). Kad šią problemą būtų galima išspręsti, nes ES jas būtų galima tinkamai išspręsti.
Be to, esu magistro studentas ir laisvai samdomas klasikinis muzikantas – per šią krizę abiems kategorijoms reikėjo daugiau pagalbos, o Nyderlanduose arba Italijoje ją gavome.
Nors mano nuomone, mano likimas Europos Sąjungoje per šią krizę sumažėjo, dėl menko šalių bendradarbiavimo, ypač kai problema buvo susijusi tik su Italija ir Ispanija. Nemanau, kad krizės metu ES buvo tvirtas atskaitos taškas. Manau, kad reikia daug nuveikti, kad šis pasitikėjimas būtų atkurtas. Įsivaizduokite tuos, kurie nuo pat pradžių nebuvo ES rėmėjai.....
Tikiuosi, kad galime kartu būti ES be išankstinio nusistatymo tarp „frukalų šalių“ ir „pietinės europos“. Kai kuriose šalyse gerovės lygis
taip pat buvo greitas ir veiksmingas. Pavyzdžiui, Italijoje kai kurios šeimos pirmą kartą padėjo tik vakar. Tai turėtų būti lygesnė visoje Europoje, jei norime būti tauta.
„Gest
Francesca“

Daugelis ES kritikų, net ir prieš krizę, teigia, kad ES yra nedemokratiška ir yra dėl to, kad ES yra ne valstybė, o tarptautinė sąjunga. Turėtume atsikratyti EK, ECOM ir kitų vykdomųjų ES institucijų ir užtikrinti, kad EP taptų ES teisėkūros institucija, o vyriausybė, kurią jis išrinktų, atstovautų naujajai vykdomajai institucijai. Ir žmonės, ir politikai turėtų pradėti rūpintis žmonėmis už savo šalies ribų.

Pažvelgus į ES!

Mums reikia geresnio bendradarbiavimo ir integracijos.

Manau, kad pandemija ir jos krizė atskleidė daugelį Europos bendruomenės trūkumų, ypač susijusių su imigrantais. Nekalbu apie asmeninę patirtį, nes esu imigrantas Ispanijoje.

Visų pirma, atrodo liūdna, kad tik Europos balsas yra pasirengęs būti išgirstas tokiose iniciatyvose kaip ši. Atpažinęs save ir įvesdamas savo asmens duomenis, man buvo suteikta tik galimybė pasirinkti Europos šalį. Esu neteisingai paženklintas kaip „Spaniard“, o aš ne. Esu Brazilijos pilietis, gyvenantis Ispanijoje, kuris jau beveik 8 metus gyveno, studijavo ir dirbo ES.

Antra, Ispanijos atveju kovojant su virusu buvo didžiulis atotrūkis, susijęs su piliečiais ir užsieniečiais. Specifiškiausiu Madrido bendruomenės atveju kaukės vaistinėse duodamos nemokamai. Tačiau laimikis: tik jei turite Europos sveikatos kortelę, pavyzdžiui, dokumentą, kuriuo negali naudotis daug Ispanijoje gyvenančių imigrantų dėl savo vizos statuso (pvz., studentų) arba dėl visiško jos nebuvimo. Ar imigrantams taip pat nekyla pavojus užsikrėsti ir užteršti kitus? Ar net kultūrinio pilietiškumo požiūriu“madrileñ@s„yra tik Madride gimusių asmenų? Madridas yra tarptautinis miestas ir tramvajų iš visos Ispanijos centras. Esu pasipiktinęs, kad vyriausybė patvirtino tokią diskriminacinę iniciatyvą. Kaukės turėtų būti dovanojamos visiems, neatsižvelgiant į jų kilmės šalį ar teisinį statusą toje šalyje.

Trečia, kaip atsargumo priemonė patvirtinta, kad dauguma universitetų kursų (2020-2021 m.) vyks beveik vien internetu, tačiau Ispanijos švietimo ministerija nusprendė nemažinti mokesčių. Atrodo, kad nėra teisinga, kad mokiniai ir toliau mokėtų tokią pačią kainą kaip ir mokėdami pamokas, bet juo labiau užsieniečiai, kurie moka beveik 5 kartus daugiau nei ES studentai ir gali patirti finansinių sunkumų baigdami studijas.

Baigdamas norėčiau pareikšti nuoširdų pasitenkinimą tuo, ką ES sugebėjo pasiekti. Vis dėlto, kadangi ji buvo sukurta remiantis bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo idėja, tokių trūkumų nebegalima toliau egzistuoti.

Pandemija buvo ypač sudėtinga vyresniųjų klasių piliečiams, todėl vyriausybė turi suteikti daugiau galimybių jaunimui. Masinės savanoriškos veiklos programų organizavimas jaunimui, ypač studentams mainais už koncesijas, universitetų kreditus ar mėnesines išmokas, labai padėtų skatinti turizmą ir kitas veiklos sritis. Jaunimui gali būti pavesta suteikti pagalbą ir darbo jėgą vyresnio amžiaus žmonių vadovaujamoms įmonėms, kad jos greičiau atliktų darbus ir greičiau atsigautų.
Tokiomis aplinkybėmis taip pat supratome skaitmeninimo svarbą, todėl jaunimas gali įvairiais būdais padėti dėl savo pažangių žinių šioje srityje.
Dievui uždraudus antrą pandemijos bangą, jaunimas, kuris neturi tiesioginių ryšių su tėvais ir (arba) seneliais, gali toliau dirbti, kad apsaugotų šalies ekonomiką.

Mano nuomone, turime aiškiai parodyti, kad mes visi esame iš tiesų tikrove ir kad Europa šiuo klausimu egzistuoja.

Institucijos turi pademonstruoti jaunuolius socialiniuose tinkluose ir organizuoti įvairių rūšių internetinius seminarus, kurie turi aiškiai parodyti, kad jie nėra pavieniui ir bus jų atskaitos taškas.
Tačiau manau, kad siekiant užtikrinti „teisę mokytis“, kuri jiems suteikia galimybę mokytis darbo rinkoje, būtina imtis veiksmų mokymo metodų srityje.
Pavyzdys, kurį norėčiau pasiūlyti, yra būtent mokytojų skaičiaus didinimas, taigi būtų sukurtos mažesnės pamokos ir būtų užtikrintas didesnis saugumas socialinių kontaktų ribojimo srityje, ir tokiu būdu būtų laikomasi menkai besimokančių asmenų, kaip ir mokytojų.

Daug jaunų žmonių nukentėjo nuo COVID-19 krizės, susijusios su jų studijomis ar darbu.
Profesinio mokymo įstaigose besimokantys asmenys turėjo nustoti dirbti ir kartais prarado darbo sutartį su darbdaviu dėl pameistrystės programos dalyvių. Kiti negalėjo apmokėti sąskaitų, nes prarado darbą ne visą darbo dieną. Kai kurie iš jų buvo atleisti, nes jie buvo paskutinis bendrovės darbuotojas, o kitiems tiesiog sunku rasti darbą ar stažuotę.

Manau, kad viena iš idėjų galėtų būti įtraukti konkrečias pagalbos jaunimui priemones, kurios būtų įtrauktos į ekonomikos gaivinimo planą arba į būsimą 2021-2027 m. biudžetą. Manau, kad jau taikomos priemonės ir politika, tačiau joms turėtų būti skirta daugiau lėšų.

Visų pirma turime rūpintis mažėjančia demokratija Vengrijoje ir Lenkijoje. Abi mūsų šalys susiduria su didžiulėmis problemomis su valdančiosiomis nacionalinėmis populistinėmis partijomis, o ES turėtų užtikrinti demokratiją visose valstybėse narėse.

Prižiūrėkite kitus prezidento rinkimus Lenkijoje, kad būtų užkirstas kelias senėjimui ir būtų apsaugota lgbto bendruomenė Vengrijoje.

Siūliau visuotines bazines pajamas visoje ES, taip pat skubų vidaus korupcijos ES tyrimą tokiose šalyse kaip Bulgarija, Rumunija, Vengrija ir Lenkija. Piktnaudžiavimas ES lėšomis yra įprasta praktika mano šalyje. Norėčiau, kad sistema iš esmės pasikeistų, nes dabar mūsų padėtis nėra tvari.

Po šios pandemijos iškils ekonomikos krizė. Viena vertus, dėl to visos valstybės narės kartu su dulliumi susitrauks, o šiandienos jaunimas ir kitos kartos bus priversti už tai mokėti.
Štai idėja ES:

Raskite savigriuvišką mygtuką ir jį paspauskite.

Atlaisvinkite mus.

#fixit

Mano nuomone, pagrindiniai pokyčiai, kurie įvyks, tikriausiai būtų ES valstybių narių švietimo sistemų pokyčiai. Prieš prasidedant koronaviruso krizei daugumoje šalių valstybinėse mokyklų sistemose net nesvarstė tokios skalės internetinių pamokų. Mano nuomone, iš kelių blogų pavyzdžių buvo sukaupta daug gerosios patirties pavyzdžių. Europos jaunimas turėtų primygtinai reikalauti, kad ateityje ši praktika būtų tęsiama ir plėtojama. Ypač vidurinėse mokyklose ir universitetuose buvo atlikta daug darbo internetu ir įrodyta, kad daug dalykų dirba vienodai gerai arba geriau. Vis dėlto dar yra ką patobulinti.
ES šalys turėtų dirbti kartu, kad patobulintų ir atnaujintų esamus kursus, kad išsaugotų tai, kas yra gera, ir stengtųsi pagerinti tai, kas buvo padaryta pražūtingai, tačiau vis dar galėtų dirbti su patobulinimais.
Daug dalykų mokymo programų yra pasenusios ir per koronaviruso krizę paaiškėjo, kad jos neatitinka šiuolaikinių dienų. Visi už švietimą atsakingi ministrai turėtų įvertinti kiekvienos kitos šalies gerąją patirtį ir pasistengti parengti tai, ką mokykla būtų pasiruošusi po koronaviruso. Tikiuosi, kad naujos kartos galės aplankyti šiuolaikinei erai tinkamas mokyklas.

Manau, kad Europos Parlamentas neturėtų nutraukti finansavimo ir paramos jaunajai „Europos“ kartai. Dabar labiau nei bet kada po šios pandemijos turime susitikti ir dalytis savo patirtimi tarpvalstybiniu mastu. Kiekvienam asmeniui bus naudinga kreiptis į žmones iš kitų šalių ir ugdyti empatiją kitoms tautoms, suprasti, ką jie nuveikė ir kokie skirtumai buvo kovojant su kovidu. Be to, mano šalis, Slovakija, kaip ir Vengrija ir Lenkija, atsidūrė tokioje padėtyje, kai vyriausybės pasinaudojo šia krize, kad išplėstų savo konservatyvią nuomonę, taip pat stengiasi įtraukti jas į mūsų konstituciją, dar kartą bandydamos nugriauti lygybę ir pagrindines žmogaus teises, konkrečiau – moterų ir mažumų teises. Norime būti išgirsti, norime, kad visi mūsų šalies gyventojai žinotų, kad šiuo metu turime su tuo kovoti, vienintelis būdas jaustis, kad jam pritaria Europos Parlamentas.

Mano idėja po pandemijos yra glaudžiai susijusi su mūsų švietimu. Visada domėjausi, kaip naujos technologijos gali man padėti įgyti išsilavinimą. Nors tai, kad „įprastas laikas“ lyginti su pandemijos laikais yra neteisinga, kaip mano galimybė naudotis kompiuteriais, planšetiniais kompiuteriais ir mėgėjais, gali būti naudinga laikotarpiu po pandemijos pabaigos. Aukštųjų technologijų įranga yra dar pigesnė ir lengvesnė nei klasikiniai darbo knygeliai ir studentų knygos. Nemanau, kad knygos yra blogos, labai svarbios švietimui, tačiau jos gali būti įtrauktos į mokyklos biblioteką, kartais naudojamos mokykloje ir skolinamos atsižvelgiant į mokinių poreikius. Po pandemijos ES institucijos siekia subsidijuoti aukštųjų technologijų įrangą studentams visoje Europoje, kad būtų pagerintas švietimas ES. Manau, kad naudojant šią įrangą ir, pavyzdžiui, internetą gali būti pakeistas švietimo būdas, o ne tai, kaip gerai išmokti dalykų, bet ieškoti tikros ir patikimos informacijos daugelyje įvairių šaltinių.

Jaunimas yra mūsų visuomenės, ES ir mūsų pasaulio ateitis. 2019-2020 m. buvau mainų studentas ir dėl šio viruso turėjau grįžti į Italiją.
Mano nuomone, Italijoje moksleiviai turės mažiau galimybių nei kitose Europos šalyse, nes mūsų šeima yra daugiau ar mažiau pomėgis ir niekas mums nepadeda. Aš jaučiuosi sėkmės, tačiau daugelis mano draugų patiria sunkumų. Jie nesijaučia ES dalimi, nes mums padeda tik kai kurie žmonės iš kitų ES šalių. Galvokite apie interneto ryšį. Jei neturite ryšio, negalite naudotis kompiuteriais pamokoms lankyti arba bendrauti su savo draugais... esate vienas ir jaučiatės vienas.
Siūlau ką nors: kodėl ES kuo labiau nepadeda masinėms šalims (Italijai, Graikijai, Vengrijai ir t. t.), ypač jaunimui? Pinigai nėra vienintelis svarbus dalykas šiame pasaulyje. Norime, kad jaunimas būtų teisingesnis, daugiau dėmesio, daugiau galimybių ir daugiau būdų jaustis šios didelės bendruomenės dalimi. Tai nelengva, žinau, tačiau paprasti yra tie, kurie keičia mūsų gyvenimą.
Kodėl nesvarstote, kaip sukurti ES jaunimui skirtą internetinę bendruomenę, ar pristatyti kai kuriuos projektus, kuriuose gali dalyvauti mus ir dėstyti ką nors apie ES vyriausybę ir politiką? Galime geriau pažinti vieni kitus, dalytis nuomonėmis, siūlyti idėjas ir... sukurti didelę šeimą, kurioje žmonės nebūtų vieni vieni!

Jaunimo nuomonės turėtų būti labiau vertinamos Europos Parlamento ir jo narių. Daug jaunuolių ragina ieškoti tvaresnių klimato kaitos sprendimų ir mažiau švaistomų priemonių, tačiau atrodo, kad mums ignoruojama daug laiko, per kurį reikia „išplėsti faktus“. Pandemija žudo žmones, tačiau jei pablogės klimato kaita, ji palaipsniui dar labiau pablogės. Europos Parlamentas ir jo nariai turi daugiau dėmesio skirti šiai krizei, o ne tik COVID krizei. Kaip matėme COVID, dauguma darbo vietų gali būti sukurta iš namų, todėl turėtume siekti atokesnio darbo; mažinti spūstis ir užtikrinti, kad šiame procese žmonės būtų laimingesni.

Europos Parlamentas ir jo nariai turėtų rimčiau atsižvelgti į jaunimo nuomones, o ne tik jas sumenkinti kaip kažką, ką sakome. Formuosime šio pasaulio ateitį, tačiau mums reikia, kad pasaulis galėtų formuotis, o mūsų pirmtakai yra už tai atsakingi. Turime nustoti sutelkti dėmesį tik į tai, kas padės Europai skirti daugiau lėšų, ir daugiau dėmesio skirti tam, kas padės žmonėms laimingiau ir labiau patenkinti savo gyvenimu (t. y. švaresnis oras, lankstesnės darbo sąlygos ir t. t., tačiau jos turi būti įgyvendinamos EVERY Europos šalyje). Jaunimo vaidmuo atsigaunant Europai yra gebėjimas toliau skatinti ekonomiką pasibaigus pandemijai, nes daugelis vyresnio amžiaus žmonių yra labiau pažeidžiami viruso

atžvilgiu. Pavyzdžiui, skatinti naudotis viešuoju transportu užtikrinant geresnes galimybes naudotis viešuoju transportu, suteikiant saugesnes pramogines vietas, pvz., klubus, barus ir t. t.

Mano nuomone, gimstamumo rodiklis turi būti subsidijuojamas. Siūlau visą Europos programą, pagal kurią motinoms būtų teikiama finansinė parama, kurią moka ES.
Pavyzdžiui, primipara gaus 5 000 eurų, antram vaikui – 3000 EUR, o trečiajam vaikui – 1000 EUR. (SUMOS YRA TIK PAVYZDŽIAI)

Per pastaruosius kelis mėnesius krizė parodė, kad mūsų pramonės, eksporto modelis ir globalizacija yra silpni. Atėjo laikas iš esmės pakeisti savo maisto grandinę. Tiek vietos lygmeniu, tiek visiems Europos ir pasaulio gyventojams. Vietoje auginami, vietoje suvalgomi maisto produktai turėtų būti mūsų tikslas. Mes eksportuojame savo bulves į Kiniją ir vieną kartą importuojame iš Izraelio... nežinodami, kokį poveikį šis maistas daro žmogui ir gamtai. Europos ateitis turėtų sudaryti stabilias gyvenimo sąlygas visiems Europos piliečiams. Teisingumas ir tvarumas yra veiksmingiausi būdai tai pasiekti. Taigi pradėkime nuo maisto vartojimo! Kaip pavyzdį turėtų rodyti daugiau importo apribojimų ir geresnis ūkininkų mokymas

Per pastaruosius kelis mėnesius krizė parodė, kad mūsų pramonės, eksporto modelis ir globalizacija yra silpni. Atėjo laikas iš esmės pakeisti savo maisto grandinę. Tiek vietos lygmeniu, tiek visiems Europos ir pasaulio gyventojams. Vietoje auginami, vietoje suvalgomi maisto produktai turėtų būti mūsų tikslas. Mes eksportuojame savo bulves į Kiniją ir vieną kartą importuojame iš Izraelio... nežinodami, kokį poveikį šis maistas daro žmogui ir gamtai. Europos ateitis turėtų sudaryti stabilias gyvenimo sąlygas visiems Europos piliečiams. Teisingumas ir tvarumas yra veiksmingiausi būdai tai pasiekti. Taigi pradėkime nuo maisto vartojimo! Kaip pavyzdį turėtų rodyti daugiau importo apribojimų ir geresnis ūkininkų mokymas

Kaip žinome, kiekvienos šalies ateitis ir stiprybė yra jos jaunimas. Todėl praeityje ES galės daryti pažangą sprendžiant sunkumus, kurie akivaizdžiai atsiras dėl pandemijos, iš tikrųjų įsiklausydama į tai, ko norime ir ko tikimės iš Europos, kad ji mums visiems būtų palanki ir stabili aplinka. Mano nuomone, pagrindiniai aspektai, į kuriuos turėtume sutelkti dėmesį, yra šie: Suteikti jaunimui galimybę įsidarbinti. Pagrindinis ekonominių problemų aspektas daugelyje ES šalių (ypač Graikijoje) yra 22-29 m. amžiaus jaunimo nedarbas. Ginti demokratijos ir lygybės visiems vertybes. Šiuo metu Vengrija ir Lenkija yra priėmusios itin konservatyvius įstatymus, kurie nepriklauso 21-ajam amžiui. Toliau siekti aplinkos apsaugos ir kovos su klimato krize. Pakelti kiekvienos valstybės narės švietimo sistemos lygį. Ignoravimo problemos sprendimas visada buvo švietimas ir mes galime pagerinti ateities kartų ateitį gerindami švietimą. Mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti pažangi visuomenė, grindžiama demokratija, žmogaus teisėmis, sąžininga ekonomine ir darbo aplinka ir sveika planeta.

Europė išgyvena tiek pasiūlos, tiek paklausos krizę. Dinamiškai kintančios darbo rinkos tendencijos daugiausia paveiks naująją Europos piliečių kartą. Be netrukdomo jaunimo judėjimo ir darbo Europos Sąjungoje, institucijos turi parengti tinkamą politiką, skirtą padėti kiekvienos šalies vyriausybėms ir skatinti radikalias reformas, kad perėjimo prie skaitmeninių technologijų laikotarpiu dabartinių darbuotojų skaičiui nebūtų daromas toks didelis poveikis. Vis dėlto tai yra bendro pobūdžio pastebėjimai, kaip ir pandemijos atveju, atvykę iš šalies, kuri pralenkia kreivę ir yra teigiamas pavyzdys Graikijai, nors ji jau 10 metų patiria socialinę ir ekonominę krizę. Siūlau nedelsiant sustiprinti oro vežėjus Europos šalyse, žinoma, prieš keleiviams atliekant būtinus bandymus, kad būtų sustiprinta kiekvienos šalies turizmo ir maitinimo struktūra. Motyvuokime įmones neatleisti darbuotojų, nes didėjant nedarbo lygiui jaunimui bus dar sunkiau rasti darbą, jei išaugtų išorės konkurencija. Pažvelkime ne tik į ekonominę naudą, bet ir į socialinę gerovę. Socialinės grupės, pavyzdžiui, neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės, ilgalaikiai bedarbiai ir jaunimas, neturintys tinkamo mokymo, kad galėtų priimti planus ir išteklius pagal valstybės paramos programas, skirtas socialinei neteisybei ir jų marginalizacijai mažinti. Būsimoje Europos švietimo, mokymo ir užimtumo strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama žmonėms, siekiant vienintelio tikslo – pagerinti jo kokybę.

ES žaliasis kursas turi būti tobulinamas. Siekiant sukurti žaliąją ateitį taip pat labai svarbu remti pažangų darbą. Tai vienintelis būdas nedelsiant ir mažomis sąnaudomis sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Vienintelė potenciali pasaulio ateitis yra žalia. Ši užduotis jau dabar skirta jaunimui!

Libija Manau, kad jie turi persiorientuoti į darbą iš namų kur kas daugiau, be to, prieš dienas jie pasikeitė, kad sužinotų, kaip ateityje jie galėtų padėti jiems tobulinti savo gebėjimus.

Mano mintis apima visus pirmiau išvardytus dalykus.
Manau, kad senesnėms kartoms nebekyla pareiga išlaikyti savo visuomenių agitaciją.

Aš, kaip ir galiu, manau, kad turėtume skatinti jaunimą imtis priemonių, kad šis klausimas patektų į savo rankas.

Manau, kad net „įprastą“ pilietį, įprastą jaunuolį, dirbantį su nauju amžiumi (internetine bankininkyste, socialine žiniasklaida, mobiliosiomis programėlėmis ir t. t.), daug gali pasiūlyti savo bendruomenėms.

Patariau, kad vyriausybės subsidijuojami mažieji kursai, kuriuose vyresnioji karta galėtų mokytis iš naujosios... Tai reiškia, kad jaunimas labiau ugdo savo bendruomenes su savo jaunumu, puikiomis įžvalgomis ir galingais būdais pažvelgti į pasaulį naujame kontekste.

Manau, kad dėl pandemijos susidaręs izoliavimas buvo ne tik jaunimui, bet ir sunkus metas apmąstymams. Manau, kad nedarbo didėjimas bus vienas iš sunkiausių dalykų, su kuriuo jaunimas turės susidoroti, tačiau optimistiškesniu požiūriu manau, kad visa ši padėtis suteikia jaunimui galimybę persvarstyti prioritetus. Be ekonominės ES paramos, manau, kad jaunimas tikrai nori jausti, kad Europos Sąjunga yra ne tik krizė, bet ir kasdienis mūsų gyvenimas. Mūsų rankose turime prisidėti prie Sąjungos atkūrimo veiksmais, o ne tik žodžiais, kad mes visi esame Europos dalis.

Stabilios ir gerai finansuojamos sveikatos priežiūros sistemos. Platformos, sudarančios sąlygas koordinuoti visų valstybių narių veiksmus, jei vėl iškiltų pasaulinė sveikatos krizė, ir skyrius, atsakingus už ekstremaliųjų situacijų scenarijus nacionaliniu ir ES lygmenimis. Jei visi šie dalykai egzistuoja, optimizuokite!

Taip skubiai reikia ištirti didžiąją korupciją mano gimtojoje šalyje – Bulgarijoje. Iš ES lėšų pavogta tiek daug pinigų. Padarykite ką nors, ištirkite visus, kas yra parlamente. Ypač Delyan Peevski.

Po šios pandemijos tikiuosi, kad Europa bus atvira, prieinamesnė institucija. Perskaitau daug informacijos apie piliečių asamblėjus ir manau, kad būtent mums to reikia. Norėčiau paaiškinti, kodėl. Pirma, piliečių asamblėjos sudaro įspūdį, kad žmonės gali daryti įtaką politikai, kuri yra jos dalis. Kadangi piliečių asamblėja atspindi visuomenę, ji padėtų didinti mažumų ir jaunimo, kuriems šiuo metu neatstovauja dauguma EP narių, atstovavimą. Ji kovotų su ES institucijose įsitvirtinusiomis antidemokratinėmis struktūromis ir pasipriešintų Europos Komisijai, t. y. organui, sudarytam iš nerinktų ekspertų. Taigi pirmoji piliečių asamblėjos priežastis – geriau informuoti Europos piliečius apie galimą jų poveikį ir padaryti Europą demokratiškesnę. Antroji priežastis – piliečių asamblėja padėtų kurti europinę tapatybę, kuri šiuo metu mažėja, o populizmas ir nacionalizmas didėja. Tai padėtų kovoti su vidaus kova ir sukurti išorės grėsmių darną. Paskutinė priežastis yra ta, kad asamblėja padėtų priimti sprendimus, kurių šiuo metu politikai negali priimti dėl reputacijos, apribojimų, nacionalinių interesų. Sprendžiant pasaulinius klausimus, pavyzdžiui, klimato kaitos klausimus, piliečių asamblėjos gali rasti naujų sprendimų ir apmąstyti kitaip. Tai iš tiesų galėtų padėti žengti žingsnį į priekį daugelyje sričių.
Piliečių asamblėja niekada negalėtų pakeisti visos ES struktūros, tačiau keliais lygmenimis galėtų padidinti jos demokratinę vertę.

Šiuo metu ES yra pinigų sąjunga, o ne politinė sąjunga – pirminė mintis buvo ta, kad ekonomiškai integruodami mes tada siektume politinės integracijos. Tai neįvyko; Vietoj to turime atskirų šalių, kurios siekia savo pačių darbotvarkės – politinės ar ideologinės sanglaudos —
ES parlamentą, nors jį renka žmonės, jis atstovauja žmonių galiai, renkamas iš esamų nacionalinių partijų ir jam trūksta galios ir vizijos.
Komisijos yra šalių vadovų grupės, kurios kiekviena siekia savo darbotvarkių, o ne atsižvelgia į Europos integraciją.

Mums reikia ES konstitucijos, kurioje būtų nustatyti pagrindiniai mūsų Sąjungos principai.

Mums reikia atstovavimo, kuris būtų nepriklausomas nuo nacionalinės partijų politikos.

Europos Sąjunga turėtų virsti nauja Europos federalizmo forma: bendra skola, kariuomenė, vyriausybė, įstatymai ir kt. ir lažybos dėl žaliosios revoliucijos, kuriomis šalys būtų skatinamos įvertinti įvairius kanapių gamyklos naudojimo būdus.

Jaunimas paprastai yra ateitis. Nors jie nėra atsakingi dabar, prieš 20 metų jie bus svarbiausi dalykai, o jų elgsena priklauso nuo šiandienos žmonių. Mano nuomone, jaunimą reikėtų remti visais įmanomais būdais, įskaitant stipendijas, mainus, vystymosi projektus ir t. t. Daugiau lėšų reikėtų investuoti į švietimą ir užtikrinti, kad jis taptų atsakingas ir pažangus. Dėkoju, kad buvau Europos klubo narys savo vidurinėje mokykloje, padėjęs man išsiugdyti geresnę pagarbą. Praleisdamas savo patirtį, sugebėjau susitikti su dviem iš mūsų vietos ES narių – Eva Paunova, kuri mane įtikino, kad man taip pat galiu pasisekti, ir Svetoslavu Minkovu, kuris man atsiuntė dalyvauti įvairius projektus.

Manau, kad, būdamas Ispanijos pilietis, kuris tiki stipriu Europos projektu, visos šalys turi dalytis našta, kad būtų sukurta stipri bendruomenė. Solidarumas, brolija ir bendradarbiavimas turi būti ramsčiai. „Covid 19“ duomenimis ir kaip ES tai patyrė, turiu sustiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą, kad ji taptų visuotinė ir patogi kiekvienam piliečiui.
Be to, ES turi suteikti žodį jaunimui per programas arba konferencijas universitetuose ir vidurinėse mokyklose.

Šiandien nevažiuokite su vakar žemėlapiais. Jos pasikeitė. Tekstas pasikeitė. Atgal nevyksta. Šalims reikia lyderių, kurie turėtų ateities viziją ir galėtų vadovauti tokiose situacijose.

Pandemijos atveju jaunimas gali prisidėti prie Europos Sąjungos atsigavimo.
1)Kiekvienas Europos šalies miestas gali surinkti nedidelę pinigų sumą, kuri bus skirta visų žmonių poreikiams patenkinti, kai jiems reikės ką nors padaryti visiems.Taigi pinigai bus taupomi nepaprastosios padėties mieste atveju. Kaip ir mėnesinis indėlis, tačiau dėl krizės jis labai mažas.
2)Žmonės, gaunančios didesnius atlyginimus tikslinėse šalyse, turi mokėti šiek tiek didesnius mokesčius savo vadovybei, kad valdžia galėtų veiksmingiau padėti likusiems žmonėms.

3) Žmonės, sergančios sunkia epidemija, pvz., COVID-19 ar kitomis ligomis, turi turėti galimybę paimti papildomų pinigų iš savo vyriausybės, nes ilgą laiką būs namuose. Pinigai bus skiriami jų vaistams ir svarbiausiems poreikiams patenkinti.

4)Visiems ligoninėse ir kitose pirmosios grandies įmonėse dirbantiems darbuotojams ir gydytojams, kurie negauna didelio mėnesinio atlyginimo, turi būti leidžiama iš Europos gauti nedidelę pinigų sumą, kad jie prisidėtų prie gyventojų sveikatos apsaugos.

5)Paauglių ir vaikų švietimas turi būti vaizduojamas, kai jie bus namuose, kad mokykloje nedings pamokų. E. mokymosi sistema turi būti pajėgi suprasti, kaip būtų galima geriau užtikrinti mokiniams didesnį veiksmingumą. Gubernatoriai turi samdyti kai kuriuos profesorius technikus, kuriems bus mokama procentinė dalis iš Europos e. sąjungos, nes jie užtikrins, kad namie gyvenantys europiniai studentai galėtų naudotis e. mokymosi paslaugomis.

6)Europa turi padaryti europines paskaitas, kad per internetinę transliacijas visiems mokiniams būtų paaiškinta, kaip svarbu žinoti, kaip jie gali būti apsaugoti nuo epidemijų, ir kaip svarbu nepamiršti mokyklos pamokų namuose.

7)Europos Parlamentas gali finansuoti techonologinę sistemą, kuri bus įdiegta kiekvienoje šalyje, ir stebės ir aptiks žmones, norinčius skelbti melagingas naujienas, kad painiotų kitus žmones.

8)Kiekvienais metais Europos Sąjunga gali finansuoti nacionalinį festivalį kiekvienoje šalyje, kurioje gyventojai rinks lėšas pažeidžiamoms bendruomenėms.

9) Geresnė idėja yra „Europeam socila“ grupė, kuri turi būti sukurta veido knygoje, kai Europos žmonės iš karto gali padėti patenkinti bet kokius esminius asmeninius poreikius, pvz., psichologinį psichiką, arba kai kuriuos sprendimus, susijusius su jų ekonominiais klausimais.

Visuotines bazines pajamas. Esame pakankamai atsakingi už laisvę.

Virusas sparčiausiai plinta tankiai apgyvendintuose miestuose. Europos Sąjunga ir valstybės narės turėtų vykdyti mažesnių miestų plėtros politiką. Investicijos, darbo pasiūlymai internetu, paramos būstui programos ir verslo atvėrimas mažesniuose miestuose gali padėti sumažinti miestų, kurie jau ir taip yra nesveika ir užteršta gyvenamoji aplinka, perpildymo problemą.
Tokios programos pavyzdys buvo „aktyvios gyvenamosios vietos išmoka“ Italijos Molizės regione. Nepakankamai apgyvendintas pietų Italijos regionas naujiems dalyviams pasiūlė 700 EUR per mėnesį trejus metus gyventi ir pradėti verslą viename iš jo kaimų.
Reikia daugiau tokių programų.

Manau, kad turime pagalvoti, kaip galime apsaugoti savo pramonę, jei tokia pandemija pasikartos.
1. Pirmasis žingsnis – Europoje gaminti pagrindinius gaminius ir artimiausioje ateityje sumažinti priklausomybę nuo kitų šalių.
2.
Pritraukti pramonės šakas į Europą visame pasaulyje, kad būtų lengviau steigti savo verslą bet kurioje pasirinktoje šalyje, remiantis ekonomikos paketu, ir 50 proc. sumažinti mokesčius, jei dirba daugiau kaip 1000 žmonių.
3.
Sukurti bendradarbiavimu grindžiamą tiekimo grandinės tinklą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama ES pramonės šakų gerinimui siekiant spartesnio produktų pristatymo. 4.
Politika, kuria siekiama lengvai įdarbinti bet kurios ES pilietybės žmones, neapsiribojant kalbos barjeru. 5.
Kad startuoliams būtų lengviau, minimalus darbo užmokestis nereikalingas 3 metus. Taip galime gauti daug talentingų žmonių, kurie kurtų darbo vietas ES.
6. Tačiau taip pat turėtų būti palengvintas verslo uždarymas ir geras bankroto įstatymas.
7.
Turėtų būti glaudžiau bendradarbiaujama išsivysčiusiose ir besivystančiose ES šalyse. Visos pagrindinės ES valdžios sektoriaus sutartys turėtų būti sudaromos su ES bendrovėmis.

Ekonomikos sistema turėtų būti iš esmės pakeista siekiant kovoti su nelygybe ir klimato kaita. Turint pinigų, turėtų būti sunkiau gauti daugiau pinigų, o ne pigiau. Be to, nėra prasmės manyti, kad kiekviena šalis, ekonomika ir įmonės turi nuolat augti, nes ištekliai, laikas, žmonės ir pinigai yra riboti. Turėtume sukurti visuomenę, kurioje dėmesys būtų sutelktas į tvarumą ir lygybę, o ne į pinigus ir galią.

Manau, kad jaunimas labiau nei bet kada anksčiau nerimauja dėl šiandienos ekonomikos. Todėl bandome pagalvoti apie tai, kaip galime padėti ir pagerinti padėtį. Daug žmonių prarado ką tik atsidūrusį verslą, todėl galbūt Europos Parlamentas turėtų stengtis išlaikyti mažas, naujas įmones. Daugeliui žmonių teko parduoti viską mažesne kaina tik tada, kai stogas yra virš galvos. Iš tiesų, skolinimas projektams yra rizikingas, tačiau visada atsiranda naujų ir novatoriškų žmonių, o dabar labiau nei bet kada jie turi tikėti savimi ir galia, kurią Europa sulaiko. Po šios pandemijos jaunimas tikrai daugiau žinos apie interneto teikiamas galimybes, tačiau taip pat bandys juo remtis dar labiau nei anksčiau. Kai kilo pandemija, visame pasaulyje buvo daug vietų, kuriose interneto greitis buvo mažas dėl didelio žmonių, kurie naršo žiniatinklyje, apkrovos. Kodėl taip atsitiko ir kodėl niekas nebuvo pasirengęs? Ką daryti šiuo klausimu? Pirma, turime investuoti į domėjimąsi interneto paslaugų teikėjais, turime išlaikyti mažąsias įmones ir sudaryti sąlygas jaunimui keliauti kuo daugiau. Kai kurie geriausi atradimai, atsiradę per visą istoriją, dažniau nei pavogti buvo atgabenti į Europą iš skirtingų vietų.

Visų pirma manau, kad Europos sienos turėtų būti kuo greičiau padalytos kaip vienas burbulas (taip pat ir tuo atveju, jei ateityje įvyktų kažkas panašaus pobūdžio). Be to, būtų paprasta sukurti interneto svetainę ir (arba) taikomąją programą, kurioje būtų galima patikrinti visus atskirus kiekvienos šalies matavimus (manau, kad šalims vis tiek turėtų būti leidžiama taikyti šiek tiek priklausomą požiūrį į matavimus, vien dėl to, kad tikriausiai reikia susitarti su visomis valstybėmis narėmis, o veiksmingumas yra labai svarbus). Jei sienos bus uždarytos pernelyg ilgai, įtariu, kad žmonės gali pradėti nerimauti ir bandyti sienas kirsti labiau neteisėtai.
Pirmenybę
turėtume teikti Europos produktams, kad nereikėtų pasikliauti likusiu pasauliu. JAV taip pat turėtų būti mažiau populiarios. Populiarinkime savo tautas. Ekonomika turėtų sutelkti dėmesį į tai, kad mums pakaktų, taip pat ir ekologiškai, mėgindami nesužlugdyti gamtos.

Per izoliavimo laikotarpį gamta grįžo į gyvybę, ir tikiuosi, kad galėsime tai išlaikyti. Briuselio oro transporto bendrovės neturėtų gauti milijardų jų prašomų lėšų – subsidijos turėtų būti atimamos iš kelionių lėktuvu ir teikiamos į traukinius bei autobusus, kad galėtume sukurti panašią į Rusijos geležinkelių sistemą, kur jos renkasi keliauti traukiniu dienomis virš lėktuvų. Svarbu pažymėti, kad traukiniai, nei tikrai, turėtų būti daug pigesni (pvz., lėtesniems traukiniams tarp brustų ir košenų taikomos ananalizės kainos).
Mano nuomone, pirmenybė turėtų būti teikiama tam, kad būtų
išlaikytas ryšys tarp skirtingų šalių. Jaunimui turėtų būti suteikta daugiau galimybių vykti į užsienio šalis tiek savanoriškai, tiek apmokamam darbui. Tarptautinė darbo birža būtų smagu. Daug jaunų žmonių yra labai suinteresuoti atlikti su vainika susijusį darbą vasarą – tikrai, jei iš šalies išvyktų. Manau, kad kai kurie savanoriški rinkimai į naujos rūšies Europos darbo grupes, kurios nėra visiškai panašios į kariuomenę ar taikos korpusą, būtų neįtikėtinai vėsūs. Jei ES prireiktų papildomų blogoje padėtyje atsidūrusių žmonių, nebegalėsite įdomėti. Trumpas papildomas mokymas, atsižvelgiant į tai, ką norėtumėte daryti, galėtų būti neprivalomas? Atsižvelgiant į tai, svarbu tai, kad ji turėtų būti žinoma kaip galimybė. Aš asmeniškai nesuprantu, kad vykdoma daug programų, ir taip praleidžiu daug galimybių.

Ekonominiu požiūriu Belgija iš esmės pamiršta silpnesniuosius. žmonės, kurie nuomojasi. Būstą įsigiję asmenys gali atidėti savo paskolų teikimą, tačiau nuomininkai (kurie paprastai net negali sau leisti paskolos namui) turi ir toliau mokėti. Mėnesio nuomos mokestis turėtų būti prilygintas mėnesiniam paskolos grąžinimui. Mažiau žmonių turėtų padėti tokiu būdu nusipirkti maisto.

Paskutinis didelis ateities pageidavimas (taip pat mano šaliai): Tikiuosi, kad biurokratiją ir švelniai mažas taisykles bus galima kuo labiau sumažinti, kad viskas būtų kuo veiksmingesnė.

Įsivaizduoju ateitį, kurioje mes visi esame ryžtingesni ir atsakingesni už savo likimą, taip pat už mūsų šalių ateitį. Tikiuosi, kad jaunimas taps aktyvesnis, kritiškesnis ir tikslingesnis. Svajoju, kad Europa turi kūrybiškesnę pramonę, kurioje vis daugiau žmonių kurs daiktus, išsaugodama mūsų tradicijas ir išsaugodama mūsų laisvę. Ir toliau atsiimsime sienas. ES
turi padėti jaunimui rasti galimybių savo kaimuose, miesteliuose ir tėvynėse. Mums reikia daugiau ilgalaikės politikos, o ne paviršutiniškų ir ribotų programų. Mums reikia tvirtų pagrindų. Migracija turi būti galimybė, o ne reikalavimas išgyventi. Turime skatinti jaunimą mąstyti, kad jis gali atlikti aktyvų vaidmenį kuriant ir formuojant savo šalį. Nusivylimą reikia pakeisti savimi ir dėkingumu.
Jaunimas yra Europos vertybių gynėjas. Jie bus būsimi darbuotojai, mokesčių mokėtojai, vadovai, mokslininkai, aktyvistai ir politikai. Jaunimas turi nukreipti savo iššūkius į sprendimus ir kartu praturtinti kartų dialogą. Turime ir toliau propaguoti visus kartu pasiektus Europos laimėjimus. Turime didžiuotis savo praeitimi ir dabartine padėtimi, tačiau turime išlikti atviri ir vėl paversti žmogaus orumą Europos vertybe. Turime tiek daug apsaugoti, o kai kuriuos mažesnius kalnus turime pakilti kartu.

Nutraukti mokestines kliūtis Europos Sąjungoje ir pagrindines pajamas bedarbiams

Sveiki! Nelabai gerai kalbėjau kalbėdami apie bet kokias klaidas. Turiu keletą žingsnių, kad po pandemijos ES galėtų sekti ir padėti mūsų kartoms:
„Pagalba jauniems vaisiams. Dabar jie gali gauti daug vaisių, bet tai gali būti.Kodai. Atsakymai — tai:jaunieji iš kartos į kartą yra labiau kūrybingi, pažangūs, technologiški, todėl jie gali labai lengvai skatinti savo rūpesčius internete. Be to, „Eu“ teikia daugiau naudos jaunimui, kurie nori užsiimti verslu internetu.
2 etapas. Emocinė parama jaunimui – visiems jaunuoliams.ES turi ieškoti tokių internetinių psichologinių konsultacijų metodų arba organizuoti viešas konferencijas su daugeliu žmonių, kad būtų įkvėpti saugūs, skatinami ir saugūs jiems padėti.
Step3)Investicijos į sveiką sistemą, investuojant į mokslinių tyrimų projektą, kuriuo siekiama kurti naujas technologijas în medical system,growth medical sistem în în skurde kaimo vietovėse kai kuriose šalyse, ir investuoti į sveikesnę în charakteristiką.
Step4)Tolesnė parama jaunimui, kuris mokosi koledže5.
Atrinkti jaunimą, pasiekusį rezultatų visose srityse, pvz., politikos, įsitvirtinimo, sporto, mokslo ir t. t., ir investuoti juos.
Step6)Kova su korupcija tokiose šalyse kaip Rumunija, tiriant, kaip ES investicijoms skirtas lėšas išleido specializuota Europos kovos su korupcija sistema.
Yra keletas būdų, kaip ES gali padėti jaunimui. Tačiau svarbiausi žingsniai lieka tie, kuriuos tikrai norėjo Winstono Churcilas ir Robertas Šumanas, Europa nebūtinai turi būti tik žemynas ar sąjunga,bu būti FAMILY.EUROPE BE A FAMILY. Europa visų pirma turi laimėti visų savo piliečių pasitikėjimą, Europos šalys turi būti vieningesnės, žmonės turi būti vieningesni.TOGHETER,WORKING AS A BAN BUILD A BETTER FUTURE.Visi šio žemyno žmonės turi būti žmonės.Visos šio žemyno problemos po pandemijos, politinės, ekonominės, socialinės ir visos likusios problemos bus išspręstos, kai Europa nebebus tik žemynas ar sąjunga.

Mano nuomone, niekas nebus toks pats, visi visada bus atsargūs ir atsargūs. Tačiau manau, kad vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti, – rasti būdą, kaip jaunimas galėtų pareikšti savo nuomonę! Šiuo metu ir bet kuriuo kitu metu niekada negalime pareikšti savo nuomonės. Manau, kad jaunimo balsas būtų labai naudingas visiems, jei jaunimas galėtų pareikšti savo nuomonę!!
Dėkojame!

Ateitis priklausys nuo to, kas buvo laiminga pastaraisiais mėnesiais. Tai suteikia mums dar vieną priežastį kitiems metams iškelti tris svarbius klausimus. 1. Minimalių pajamų nustatymas visose ES valstybėse narėse užtikrina bent pagrindinius žmonių, įskaitant jaunimą, poreikius. Minimalios pajamos turėtų prasidėti 18 metų. 2. Labai reikalingas įperkamas ir deramas socialinis būstas. Kad padėtume jaunuoliams pradėti gyvenimą, mums reikia naujos rūšies būsto bendrovių ir mažų namų bendruomenių kūrimo. Yra gerosios patirties pavyzdžių ES ir Europos kovos su skurdu tinkle, nes Europos kovos su skurdu tinklas (EAPN Netherlands) gali pasiūlyti grupes susidomėti, kad jos aptartų, kaip šis su žaliuoju kursu susijęs pokytis gali greitai pastūmėti į priekį. 3. Švietimas laikomas vienu iš svarbiausių klausimų. Tačiau krizė parodė, kad daug vaikų gali sparčiai vystyti daikalų mokymąsi, neturi prieigos prie interneto ar nepriekaištingo kompiuterio ir (arba) nešiojamojo kompiuterio. Reikalingos papildomos programos, kad tikrai visi jaunuoliai galėtų išaugti. Tai gali tapti svarbia nauja programos „Erasmus+“ dalimi.

Manau, kad svarbu turėti visą įtraukią visuomenę. Įperkamas būstas jaunimui yra didelė įtraukumo sąlyga. Ypač po pandemijos, kai tikėtina, kad daugybė jaunų žmonių Europoje taps benamiais. Daugelyje būsto programų turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai, kad jaunimas galėtų gauti būstą be stigmatizavimo. Suomijos „pirmiausia būsto“ politika rodo, kad benamystės galima išvengti. Manau, kad tai tinkamas laikas visoms ES valstybėms narėms perimti Suomijos politiką „pirmiausia būstas“.

Dėkoju.

Dėkojame už šio renginio organizavimą šiuo sunkiu laiku.
Esu pusė airių pusės Palestinano, šiuo metu gyvenančio Jungtinėje Karalystėje.

Turiu du klausimus:
1 per šią pandemiją ir po jos bus įvykdyta dauguma žmonių, kokie yra Europos Parlamento planai remti (jaunus) medicinos darbuotojus ir sveikatos priežiūros darbuotojus, nes jie dirbo sunkioje padėtyje, o troškimo programa buvo sustabdyta, o ateityje

2 Izraelis turės būti stiprios, kad per šią Pandemiją paskelbėme apie Pandemiją, Palestinano žemės aneksiją, planą, kuriuo siekiama, kad didžioji dalis Vakarų Kranto okupuotų darbuotojų, ir kad artimiausiomis savaitėmis Izraelio Vyriausybė taptų neteisėtų Izraelio gyvenviečių dalimi. ES yra didžiausia prekybos partnerė su Izraeliu, taip pat Izraelio armija, pasitelkdama ES mokslinių tyrimų fondą, atlieka armijos mokslinius tyrimus, dar viena – Izraelio universitetai neteisėtose Izraelio gyvenvietėse gauna lėšų, kad galėtų statyti stovyklas Palestinano žemėje, ką Europos Parlamentas planuoja spręsti šiuo klausimu?

Priversti Kiniją sumokėti už viruso padarytą žalą. Tai buvo jų kaltė.

Per pastaruosius kelerius metus psichikos sveikata visoje Europoje nuolat gerėjo, nors ir nevienodai. Sutrikus COVID-19, Europa dabar labiau nei bet kada anksčiau turi vertinti jaunimo psichikos sveikatą kur kas rimčiau ir negalite to daryti be gyvenimo patirties turinčių ir šia tema besidominčių jaunuolių tinklo, kuris galėtų paskatinti šį darbą.

Siūlome, kad būtų sukurtas tvirtas jaunimo tinklas, kurį valdytų ir koordinuotų su jaunimu dirbantys specialistai, gydytojai gydytojai ir dalininkai, turintys patirties psichikos sveikatos srityje, siekiant užtikrinti, kad tai būtų daroma tinkamai ir kad dėl Covid19 traumos nepadidėtų jau ir taip nerimą keliantis jaunuolių, turinčių psichikos sveikatos problemų, skaičius.

Po kiekvienos krizės atsiranda galimybė. Tai galimybė pažvelgti į praeitį, pasitikrinti mūsų dorovę, politinę ir ekonominę sistemą ir atlikti pakeitimus, siekiant padėti žmonėms, kuriems jos reikia, ir užkirsti kelią didesnei žalai. Graikijai reikia finansinės pagalbos pabėgėliams ir vietos gyventojams, kuriems reikia pagalbos, nes darbo užmokestis mažėja, o mokesčiai yra visiškai priešingi. Jei būtume vadinami tauta, kuri rūpintųsi savo piliečiais, turime toliau keisti socialinę politiką ir gerovės valstybę.

Padėti visiems šalių interesams ir nė vieno nepalikti nuošalyje, Europa turėtų dirbti išvien ir įrodyti, kad esame stipresni!
Siekiant išspręsti konkrečias problemas, visose šalyse turėtų būti taikomas aktyvesnis požiūris.
Visi turėtume spręsti kartu ir kartu prisiimti naštą.

Vienybė. Pažanga siekiant tapti viena šalimi, kad būtų lengviau sutelkti išteklius bendriems tikslams, pavyzdžiui: užkirsti kelią klimato kaitai, kuri, mano nuomone, yra aktualiausias klausimas, atsižvelgiant į tai, kad neišsprendus šio klausimo galėtų išnykti. Apibendrindamas manau, kad norint veiksmingiau spręsti problemas, su kuriomis susiduria žmonija, reikia vienybės.

Manau, kad turėtume pereiti prie ekonomikos sistemos po augimo. Augimas mums nebegresia. Oro tarša, sudeginimas, miškų naikinimas, didėjanti nelygybė ir kt. Tos sistemos nebenoriu.

Užuot vėl įgyvendinus griežtas taupymo priemones (kurios, be kita ko, neveikė po 2008 m., todėl nesitiki, kad jos šįkart veiks), turėtume mąstyti ir pereiti prie tvarios ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos sistemos.

Vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad mes iš tikrųjų analizuojame, kaip esame priklausomi nuo kitų šalių ir kokią autonomiją turime šalies pramonės atžvilgiu, ir suplanuojame dabartinius Europos pajėgumus bei siekiame sukurti sistemas, kuriomis būtų užtikrintas pagrindinių poreikių ir paslaugų savarankiškumas. Reagavimas Europoje buvo gana pagirtinas, tačiau vienas iš dalykų, kuriuos būtų galėję turėti, yra švietimo ir (arba) mokymo programos, skirtos bendriems piliečiams (ypač universitetų studentams) šio izoliavimo laikotarpiu, kad kilus pandemijai ateityje galėtume užtikrinti veiksmingą atsaką visiems, o žmonės nustatė konkrečių projektų, kuriuos būtų galima įgyvendinti siekiant spręsti problemas, grindžiamas kompetencijos sritimi, gaires. Tam tikra prasme tai būtų tam tikras ekstremaliosios situacijos atveju piliečių kolektyvinis atsakas į būsimas pandemijas.
Kovidų krizė subūrė daug žmonių, tačiau pastangos buvo ne tik kolektyvinės, o kai kurios sritys buvo labiau orientuotos nei kitos. Tokia struktūra gali užtikrinti tinkamą žmogiškųjų išteklių panaudojimą, ypač universitetuose. Galime turėti reagavimo komandas, kuriose būtų patyrę darbuotojai iš pramonės ir akademinės bendruomenės, ir kiekviena atšaka būtų atsakinga už tam tikrų rezultatų, kurie, mūsų nuomone, yra būtini bet kokioms pandemijoms ateityje, teikimą. Tokios struktūros būtų labai geros galimybės tiek studentams ir (arba) akademikams, tiek pramonei ir skatintų geresnę aplinką kur kas greičiau parengti sprendimus ir neturėti daugybės vienos problemos sprendimo būdų, o kitos problemos nebūtų galima išspręsti.

Manau, kad vienas didžiausių pagrindinių iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria ES, yra euroskepticizmo stiprėjimas. Nors labai didelė Europos piliečių dalis tiki Europos projektu, tai nereiškia, kad jie iš tikrųjų jaučiasi europiečiais. Tačiau mes vis dar pasiskirstę tarp prancūzų, vokiečių, italų, lenkų, graikų, portugalų ir t. t. Tai daugiausia matoma ne tik vyresnio amžiaus kartoms, bet ir didelei jaunimo daliai. Mano nuomone, rimčiausia problema, su kuria susiduria Europa, yra tai, kaip stiprinti Europos piliečių jausmą, kaip jiems jaustis tikrai europiečiais ir dalimi didesnio, kartu neišnaikinant jų nacionalinių jausmų. Todėl galima priimti daug priemonių. Pavyzdžiui, turėtų būti pateikta daugiau informacijos apie Europos Parlamento vaidmenį ir jo procedūras. Europos Parlamento Lamanšo į kiekvieną ES šalį, kaip ir nacionalinių parlamentų, sukūrimas galėtų padėti siekti šios krypties. Ne visi turi prieigą prie tiesioginės transliacijos internetu, bet jis taip pat suteiktų galimybę rengti dokumentinius filmus ir kitus istorinius Europos integracijos faktus, todėl žmonės būtų geriau susipažinę su mūsų bendromis šaknimis. Kita priemonė galėtų būti bendros Europos kalbos prie nacionalinių kalbų priėmimas. Šia kalba galėtų naudotis ES piliečiai, persikeliantys dirbti ar studijuoti kitoje šalyje. Man, atvykus iš Graikijos, tačiau gyvenant, studijuojant ir dirbant Nyderlanduose, labai sunku gyventi kitoje ES šalyje. Nors visi Nyderlanduose visi kalba anglų kalba, visi dokumentai, sutartys ir t. t. yra olandų kalba. Žinoma, visi galime išmokti naujų kalbų, tačiau tai iš tiesų nepadeda žmonėms, kurie nori trumpam laikui judėti ir gyventi įvairiose ES šalyse ir išnagrinėti įvairius Europos kultūros aspektus. Turėdami galimybę pasirinkti, kokia kalba norėtumėte gauti vyriausybės dokumentus ir darbo sutartis, žmonėms būtų labai lengva laisvai judėti ES. Žinoma, vis dar yra daugiau priemonių, kurias galima priimti šia kryptimi ir kurių čia negaliu išvardyti, tačiau manau, kad tai yra vienos iš svarbiausių priemonių.

Vienas iš svarbiausių klausimų „Kaip stiprinti Europos jausmą?“ 1) Europos Parlamento kanalas kiekvienoje ES šalyje, numatant Europos Parlamento procedūras ir dokumentinius filmus apie Europos integraciją, kad žmonės būtų geriau susipažinę su mūsų bendromis šaknimis. 2) priimti bendrą ES kalbą, pageidautina anglų kalbą (tai yra dažniausiai vartojama ne gimtoji kalba Europoje), šalia nacionalinių kalbų ES piliečiams, norintiems persikelti ir gyventi kitoje ES šalyje, suteikiant jiems galimybę gauti visus vyriausybės dokumentus ir darbo sutartis šia kalba.

Tikiuosi, kad Europa bus stipri ir vieninga.
Tačiau kai Covid-19 atsidūrė Kinijoje, ne tik Europa, bet ir kitos pasaulio šalys nesiėmė būtinų priemonių, kad pasirengtų tokiai pandemijai (nors PSO pateikė išsamų vadovą, kaip elgtis tokioje situacijoje 2005 m.).
Šiandienos Europa pasiekė daug laimėjimų, tačiau taip pat turi daug trūkumų ir klaidų. Dėl to, kad nepavyko greitai reaguoti, žuvo daug žmonių. Taigi daugiausia dėmesio šiai krizei buvo skiriama nacionaliniu lygmeniu.
Kyla klausimas, ką Europa gali padaryti po jos?
Pasiūlysiu visuotines bazines pajamas (UBI) visoje ES, kaip būtiną politiką, kuri turėtų būti įgyvendinama visose Europos apskrityse. Tačiau iš esmės UBI yra besąlygiškai suteikiamas visiems individualiai, netikrinant išteklių ar neatliekant darbo!!
Taigi, daug paprastesniu požiūriu PAŽYMI visi be jokių reikalavimų tol, kol esate suaugęs ir gyvenate Europoje.
Galima tikėtis daug naudos, tačiau, mano nuomone, tai taip pat gali paskatinti šalies ekonomikos augimą ir kartu pagerinti žmonių gyvenimo būdą.
Mano, kad tai investicija, kurią vyriausybės skirs savo gyventojams. Tarkime, vyriausybė kiekvienam asmeniui skiria 1000 EUR. Žmonės galės laisvai valdyti savo pinigus, nesvarbu, ar jie perka prekes iš savo vietos rinkų, ar sugebės sumokėti didelę dalį savo mokesčių ir kt. Tokiu būdu pinigai bus grąžinti vyriausybei, tačiau kartu jie pagerins žmonių gyvenimo sąlygas.
Kyla 3 populiarūs klausimai, susiję su UBI:
Kur rasti pinigų?
Kodėl ši parama turėtų būti teikiama turtingiems žmonėms?
Kodėl ne tik skurstantieji? Ir t. t.
Galėčiau jums pateikti atsakymus, tačiau manau, kad tai yra klausimas, kurį svarbu nagrinėti atskirai (išnagrinėti privalumus ir trūkumus), o ne „įspėti“ tai, kas, mūsų nuomone, yra besąlyginės pajamos, neatliekant būtinų tyrimų.
Iš ES institucijų prašau labai atsižvelgti į besąlygines pajamas, nes ji nėra apribota tam tikra ideologija, bet gali ją atitikti daugelyje skirtingų ideologijų (feminizmo, aplinkos, žmogaus teisių ir t. t.).
OH ir vienas svarbus dalykas – UBI yra tame pačiame puslapyje su ES tikslais ir vertybėmis.
Be to, būtų idealu, jei kiekviena ES šalis išnagrinėtų galimybes turėti besąlyginę lengvatą, pagrįstą savo pačių ekonominiais pajėgumais, nes ne visos šalys laikosi to paties ekonominio modelio.
Žinau, kad mano visas punktas atrodo malonu, tačiau, žinoma, manau, kad jis gali tapti realybe.
Dėkojame už tai, kad suteikėme platformą mums rūpimiems klausimams pareikšti, nes esame karta, kuri lems ateitį.
Jei norime stiprios ir vieningos Europos, turime turėti panašių privalumų ekonomikos be korupcijos, kultūrų dialogo ir tvirto supratimo, kur norime eiti į priekį, požiūriu. Jei taip atsitiks, tai iš tiesų bus diskusija „lygiavertė“/„ίσος προς ίσοο“.
Šalis negali būti vadinama išsivysčiusia šalimi, jei ji ignoruoja savo žmonių poreikius ir Europa turi pripažinti savo klaidas, jas pamiršti ir daryti pažangą.

Manau, kad jaunimas, kitaip nei po 2008 m. finansų krizės, kurioje daugiausia buvo vertinama kaip papildoma žala, turėtų būti Europos kodiktyvaus atsigavimo dėmesio centre.

Reikėtų atsižvelgti į šių metų internetinės versijos iniciatyvų, pavyzdžiui, Europos jaunimo renginio, rezultatus ir bet kokią kitą iš jaunuolių gautą informaciją politikos ir pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų forma. Buvo pateikta tiek daug puikių ir įvairių įžvalgų ir idėjų; būtų realu, jei dėl jų nebūtų imamasi konkrečių iniciatyvų.

Manau, kad ES institucijos gali pradėti nuo čia, kad jauniems europiečiams būtų suteikta teisė į asmeninę ir profesinę ateitį. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi tinkamų tolesnių veiksmų, susijusių su ES priemonėmis, kurių pagrindinė ir galutinė atsakomybė už jaunimo politikos įgyvendinimą iš tiesų tenka.

Šiais laikais jaunimas turėtų būti laikomas kintančia visuomenės jėga. Turėtume mokyti savo vaikus kurti ateitį, kuri gali būti ne tokia rami, kokios norėjome. Atsižvelgdami į COVID-19 krizę turėtume planuoti savo veiksmus dar pavojingesnėse situacijose (pvz., ligos). Manau, kad mokyklų programose vaikai turėtų būti mokomi, kaip psichiškai reaguoti į tokias kritines situacijas ir kaip veikti vienoje vietoje, kokias socialines ribas turėtume gerbti, ką turėtume daryti, kad užkirstų kelią sau. Kita vertus, siūlau, kad ES turėtų remti jaunuolius (vyresnius nei 18 metų), kurie nori padėti tokiu netikėtu laiku. Be to, ne tik ES, bet ir visas pasaulis pandemijos metu turėtų sukurti metodą, kaip išsaugoti mūsų gyvenimą ir ekonomiką, kad būtų išvengta mažųjų įmonių bankroto, nes visa tai daro didžiulį poveikį jaunimui, norinčiam kurti savo ateitį įvairiose verslo šakose ir rinkose. Pavyzdžiui, pandemijos metu visi asmenys, norintys studijuoti užsienyje, buvo itin sunkioje padėtyje. Dėl to kilo daug problemų, kurių žmonės negalėjo išvengti. ES turėtų užmegzti ryšius tarp šalių.
Be to, manau, kad ES turėtų rasti naują būdą, kaip paskatinti jaunimą padėti krizės laikotarpiu. Ji gali sukurti naujas specialistų grupes, kurios teiktų pagalbą ir mokytų, kaip naudinga ir kaip veikti naudingai.

Noriu, kad visose ES šalyse egzistuotų lygūs santuokai, todėl galėčiau susituokti su ta, su kuria turėjau meilę, įsivaikinti (abi kartu kaip tėvai) ir turėti šeimą kartu (pavyzdžiui, Vengrijoje negalime to turėti). Taip pat įstatymas, kuriuo visiems ES piliečiams užtikrinama jų teisė keisti savo vardą ir pavardę ir lytį, nesvarbu, kurioje ES šalyje jie yra. Tai būtų gera. Žinote, kad tik pagrindinės žmogaus teisės tikrai būtų geros.

COVID-19 krizė sukėlė Europos Sąjungos silpnąsias vietas ir parodė, kad reikia reformuoti jos institucijas ir kompetenciją.
Dėl to, kad pirmajame infekcijos etape trūksta vienybės, euroskeptinis nuotaikos sustiprėjo labiausiai nukentėjusių šalių (pirmiausia Italijos ir Ispanijos) piliečiams; turime atgauti visuotinį pritarimą dėl Europos projekto, tačiau tam turime būti tikri, kad ES, teikdama konkrečią pagalbą ir solidarumą, arti mūsų žmonių.

Europos ekonomikos gaivinimo fondas turėtų būti finansuojamas iš euroobligacijų (bendrosios skolos), kurios dar labiau suvienys nacionalines ekonomikas; ši skola būtų grąžinta taikant Europos mokesčius (interneto mokestį, anglies dioksido mokestį ir t. t.), kurie taip pat taptų pirmuoju nuo pavienių valstybių nepriklausomo Europos Sąjungos biudžeto pagrindu.

Kitas svarbus klausimas – Europos institucijų reforma: Europos Sąjungos Taryba pasirodė nepajėgi greitai priimti sprendimo dėl Europos valstybių padalijimo, todėl, atsižvelgiant į šiuos faktus, svarbu panaikinti vienbalsiškumo sistemą ir visus teisėkūros įgaliojimus perduoti Europos Parlamentui, EMP suteikiant iniciatyvos teisę.

Po pandemijos pasaulis tarp JAV ir Kinijos bus labai poliarizuotas; Europos Sąjunga turi vengti susiskaldymo Europoje, o vienintelis būdas tai padaryti – sukurti Europos kariuomenę ir bendrą užsienio politiką, kuriai abiem vadovautų Europos Komisija.

Kad ši baisi pandemija būtų dar stipresnė, turime vienytis įvairovėje!

HI, esu iš Bulgarijos. Apgailestauju, kad aš nelabai gerai. Šiuo metu Bulgarijoje mus sukrėtė COVID-19. Nėra daug nukentėjusių žmonių. Politika pradeda atverti viskas – viešbučius, muziejus, barus, kavines, restoranus ir daug kitų.
Esu 16 metų ir manau, kad jaunimas gali padėti žmonėms geriau suprasti virusą. Galime atidžiau paaiškinti, ką reikia daryti senesniems žmonėms. Taip pat galime padėti žmonėms išsaugoti savo viltį dėl geresnės ateities.
Ekonomika yra labai blogoje padėtyje. Jaunimas turi geresnes ir modernias idėjas, todėl manau, kad turime išgirsti savo kaušinius ir sekti jų pavyzdžiu.
Europos Parlamentas turėtų padėti jaunuoliams, dirbantiems mokyklose ir universitetuose. Pandemija apsunkino mokymąsi. Labai svarbu, kad mokyklos ir mokiniai suprastų viena kitą.
Be to, internetiniai vaizdo siužetai, jaunimo kalbos pasauliui yra labai gera idėja, kaip pakelti žmonių dvasią.
Tikiuosi, kad viskas greitai pagerės. Būkite namuose, išlaikykite atstumą, pabandykite paaiškinti savo šeimai, kad tai yra didelė problema, tačiau jie neturėtų bijoti, jei laikosi taisyklių. Jei laikysite šiandien, rytoj bus geriau. Meilės ir sveikinimų siuntimas visiems Europos piliečiams. Mes kartu esame šioje srityje.

Turėtume pasipriešinti autoritariniam kišimuisi, mažiau dėmesio skirdami greitiems verslo sandoriams ir pigiam importui, o ne tvariems sprendimams, kuriais skatinama demokratija ir vertybėmis grindžiama prekyba ir aljansai.

Honkongo autoritarizmas yra pirmoji akivaizdi autoritarizmo auka, todėl turėtume pasveikinti Honkonge atvykusius migrantus į Europą, kad sustiprintume savo pačių dalyvavimą demokratijos ir pilietinių teisių srityje (kuriam Honkongo gyventojai galėtų pasidalinti savo aistra), taip pat suteiktume Europos gyventojams, kurie suprastų Kiniją, o tai padės mums formuoti politiką ir Kinijos strategiją.

Turėtume toliau remti Taivaną ir kitas laisvas ir atviras visuomenes. COVID-19 parodė, kad aklasis vartotojiškumas nėra būtinas daugeliui, ir būtų naudinga iš naujo nustatyti kai kurias vertybes, kaip elgtis su autoritarinėmis valstybėmis, kartu skatinant ekonomiką, kuri dera su mūsų vertybėmis.

Šiandienos jaunimas yra ateities darbo jėga. Jei Europos Sąjunga mums gali ką nors padaryti dabar, ji nori mus įtikinti, kad mūsų svajonės neturėtų būti ribojamos (ir kad prireikus turėtume gauti paramą, nesvarbu, ar tai menas, ar sportas, ar rūpinimasis). ES gali tai padaryti, kad jų iniciatyvos taptų populiarios ir žinomos, nes daug jaunuolių nežino, kokios yra galimybės. Mokyklos gali dėstyti apie šiuos dalykus, dovanoti skrajutes, rodyti filmukus pamokų metu ir t. t.

Europa – žmonės, kurie priima ir išreiškia tas pačias Europos idėjas, vertybes ir gyvenimo būdus.
Tiesa, kad COVID-19 pandemija suteikė mums galimybę atsikurti, nes vystymasis susijęs su komunikacija, sveikatos saugumu ir aplinkos apsauga. Žmonės pradeda jaustis geriau, nes baigėsi pandemijos izoliavimo laikas. Mano
, kaip Europos menininko ir dainų rašytojo, klausimas ir mano užklausa yra susiję su Europos programomis, kurios padeda plėtoti idėjas ir meno projektą.Mano geriausi sveikinimai visiems.

Mano šalyje jie sako „onbekend maakt onbehind“ arba anglų kalba: jei nieko nežinote, to nepatinka. Manau, kad dėl tos pačios priežasties mano šalyje daug žmonių turi stereotipų apie tam tikras šalis. Jie niekada nepamiršo iš minėtos šalies kilusio asmens, todėl niekada nebuvo pagrindo jiems „patikrinti“ savo stereotipus. Atsižvelgdamas į tai, siūlyčiau susieti jaunesnius žmones per voliusus, ypač mokyklos kontekste. Jei norėtumėte susitikti su įvairių šalių mokyklomis, tai galėtų būti švietimo ir smagių programa, o vaikai turėtų patys susirasti savo dienraščius, kuriuose parodytumėte kasdienį mokyklos gyvenimą, o ne dalytųsi šia programa. Jų mokytojai galėtų pateikti vertimą į anglų kalbą, kad galėtų sutvarkyti žurnalą, papasakoti vaikams ką nors apie šalį ir galbūt būtų galima su tuo susisiekti.

Pastebėjau, kad Ep savo pranešimams ir vaizdo susitikimams naudoja „Facebook“. Europos kovos su skurdu tinklo „Netehrlands“ oponente (www.eapnned.nl) galėtų būti vieta, kurioje jaunimas būtų įtrauktas į ES interneto sistemos, skirtos naudoti EP, EK ir valstybėse narėse, kūrimą. Tai būtų puikus ir Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir plėtros politikos išraiška. Taigi kada tai prasideda?

Mano idėja sutampa su Europos regionais, kurie apima tam tikras valstybių dalis.

Esu iš Galisijos, Ispanijos šiaurės vakaruose, ir mano žemės ryšys su šiaurine Portugalijos dalimi yra labai stiprus tiek kultūriniu, tiek ekonominiu požiūriu. Tačiau per šias koronaviruso krizes Portugalijos ir Ispanijos siena uždaryta, nors nei Galisija, nei šiaurės Portugalija nebuvo koronaviruso paveikti regionai, turintys didelį ekonominį poveikį abiejuose regionuose.

Ilgainiui mano pasiūlymas yra regionų, kurie dėl istorinių priežasčių priklauso skirtingoms valstybėms, integracija, tačiau susivienijimas galėtų būti ekonomikos augimo ir klestėjimo variklis. Ši idėja atitinka Europos kaip vienos valstybės sampratą ir tautinių valstybių naikinimą.

Manau, kad šiuo socialinės krizės laikotarpiu jaunimo vaidmuo yra labai svarbus, o Europos Parlamentas galėtų pritarti tam tikriems teisės aktams dėl darbo, ypač pensiniam amžiui, kuris, mano nuomone, gali nutrūkti, kad vyresnio amžiaus darbuotojai galėtų būti saugūs, o jaunimas galėtų turėti daugiau galimybių dirbti. Mano nuomone, tai galėtų būti įdomi Europos ekonomikos augimo idėja.
Lana Felice Giuseppe Rita

Kadangi izoliavimo priemonės pradeda padėti man patiems, o jaunimas jautėsi labai įstrigęs ir izoliuotas per pastaruosius kelis mėnesius, o šalys pradeda atverti ir prisitaikyti prie naujos įprastos padėties, tarsi mūsų noras keliauti po Europą ir tyrinėti bei įgyti daugiau patirties buvo tik suaktyvėjęs, nes sužinojome, kad pasinaudodami „Oppurtunity“ taip lengva keliauti ir patirti daugiau patirties nei tik ten, kur gyvenate savaime suprantamai.
Tačiau
viena iš kliūčių gali būti turimų lėšų trūkumas ir finansiniai sunkumai, su kuriais susiduria jaunimas, kad įveiktų šį norą dėl griaunančio nuosmukio ir augančio nedarbo lygio.

Vienas iš mano siekių – išplėsti „Discover EU“ leidimą visiems 18 metų, o ne pasirinktinai, arba galbūt stipendijų sistemą, skirtą visiems jaunuoliams (galbūt 18-24 m.), pagal kurią galite prašyti visos ar dalies stipendijos jūsų kelionėms po Europą.

Manau, kad nėra geresnio būdo stiprinti ryšius, ypač šiuo sunkiu metu, tarp skirtingų ES šalių, kultūrų ir žmonių, nei tiesiogiai su jais susipažinti.

COVID-19 krizė sukėlė daug problemų, su kuriomis Sąjunga jau susidūrė. Po šios pandemijos prasidėjusi ekonomikos krizė stabdo jau ir taip sunkius jaunus žmones, kurie po 2008 m. ekonomikos nuosmukio tiesiog sugebėjo išryškinti viltį. Daug problemų kyla visose valstybėse narėse, pavyzdžiui, jaunimo nedarbas, būstas (nuoma yra neproporcinga darbo užmokesčiui), realaus minimalaus darbo užmokesčio trūkumas, profesinių galimybių trūkumas. Akivaizdu, kad esame karta, kuriai būdingas nerimas, nesaugumas, sveikatos problemos ir taupomųjų sąskaitų nebuvimas. Būtų labai protinga, jei ES rastų būdą spręsti šias problemas kartu su kitais svarbiais klausimais, kaip antai klimato kaita ir rasizmas, pasitelkdama jaunus specialistus, kurie orientuojasi į profesinę veiklą ir dirba prasmingą darbą, suteikiantį jiems saugumą, kuriuo naudojosi ankstesnės kartos. Galbūt ši pastarojo meto krizė galėtų suteikti puikią galimybę iš esmės keisti politiką, kad būtų sprendžiami visi dabartiniai klausimai. Taip Sąjunga galėtų tapti modernesne, atkaklesne ir sukurti vienybę, kurios reikia visoms valstybėms narėms.

Jaunimas yra čia, jis yra išsilavinęs ir pasirengęs pradėti dirbti, kad pasaulis išbristų iš krizės ir būtų sukurta geresnė ateitis.

Nešvaistau laiko. Klausiate, kokia mano vizija apie ES. Manau, kad tai didžiausias dalykas pasaulyje. Tikiu Europa, galime tai padaryti savo išskirtiniu būdu. Nemanome, kad žmogaus gyvybė yra savaime suprantamas dalykas, ir įrodėme jį. Tai buvo didelė krizė, tačiau ją darome. Dabar turime pasirengti. Ši padėtis parodė, kad ateitis gali būti nenuspėjama. Tačiau tai nereiškia, kad negalime būti pasirengę kitiems. Kalbėjau apie medicinos sritį. Taigi kokia mano vizija? Nemokama sveikatos priežiūra visiems, taigi be kovos nebus prarastas nė vienas gyvenimas, o svarbiausia – daugiau ligoninių ir žmonių, todėl sistemos nesugriuvo nė vienos rūšies krizės atveju. Noriu, kad Europa būtų lygi. Mūsų dar nėra, bet turiu tikėjimą, nes man reikia! Kiekvienas Europos pilietis turėtų gyventi oriai, jei paklausėte, daug žmonių pietuose ilgą laiką prarado savo „privilegiją“.

Manau, kad jaunoji ES piliečių karta turės nelengvą ateitį, tačiau taip pat tikiu, kad galime sukurti daug pažangesnius pajėgumus. Galime sukurti daug daugiau darbo vietų, kurioms nereikia perkelti visų darbuotojų į darbo vietą, galime sukurti 3-4 dienas per savaitę su teise dirbti internetu. Tai gali būti pigesnė ir sveikesnė visiems. Mano nuomone, būtų sukurti geresni rezultatai ir galbūt profesionalesnis darbas.

Visi sutinku su manimi, kad COVID-19 yra didžiausias žmonijos priešas per pastaruosius kelis mėnesius, todėl tikimės skiepytis, tačiau iš tiesų turime suprasti, kad pasibaigus šiai pandemijai mūsų gyvenimas niekada netaps toks, kaip anksčiau. Iš tiesų kai kurie mokslininkai mano, kad ateinančiais metais bus labai pavojingi devyni šimtai tūkstančių mikroorganizmų. Mano kaukė, kaip ir mūsų išmanieji telefonai, su mumis susidurs su kauke visur ir visada.

Visi sutinku su manimi, kad kovid-19 yra didžiausias per pastaruosius nves mėnesius žmonijos priešas, todėl tikimės skiepytis, tačiau iš tiesų turime suprasti, kad pasibaigus šiai pandemijai mūsų gyvenimas niekada netaps toks, kaip anksčiau. Iš tiesų kai kurie mokslininkai mano, kad ateinančiais metais bus labai pavojingi devyni šimtai tūkstančių mikroorganizmų. Mano kaukė, kaip ir mūsų išmanieji telefonai, su mumis susidurs su kauke visur ir visada.

Europos Sąjunga išgyvena pasitikėjimo krizę. Institucijos toli nuo piliečių ir mano, kad vadovaujame, o ne dirbame kartu dėl raidos.

Trūksta sprendimų skaidrumo, trūksta vadovų, o svarbiausia – trūksta piliečių ir Europos institucijų bendravimo.

Jų pasaulyje lyderiai yra kito pasaulio piliečiai. Tarp šių pasaulių nėra jokio ryšio, komunikacijos nėra. Europos Sąjungai reikia jaunų žmonių, kurie atsisako techninės kalbos ir priima piliečių, o ne institucijų kalbą.

Kartu turime pagerinti kovos su melagingomis naujienomis trūkumą. Tai EMERGENCIJA! Tam nereikia žmonių, bet programinės įrangos algoritmų, kurie tikrintų visas naujienas iš interneto svetainių, kurios skleidžia daug melagingų naujienų, ir pavojaus signalą, kai kažkas yra. Melagingos naujienos turi būti nedelsiant nužudomos paprastomis žodžiais, loginiais žodžiais, o ne technine ar akademine kalba.

Manau, kad Europos Sąjungai reikalinga kampanija „parama demokratijai“. Svarbu atkreipti dėmesį į totalitarinių režimų nusikaltimus ir su demokratija susijusius pokyčius. Mums reikia paprastų pavyzdžių, pradedant kasdieniu gyvenimu, o ne sąvokų. „Galiu pasakyti savo nuomonę dabar, anksčiau nebuvau! „arba“galiu balsuoti dabar! „arba“galiu keliauti bet kur, pasu negalėjou keliauti! „.

Tokie paprasti pavyzdžiai. Demokratija išgyvena krizes. Turime jį tobulinti, bet subtilų, subtilų, nevykdydami plataus masto kampanijos, pvz., vakcinos nuo COVID-19. Galbūt šiuo tikslu galime pasinaudoti jaunais nuomonės formuotojais.

Tačiau vėlgi labai svarbu, kad nebūtų erzinantis ar stresas, nes nenorime, kad būtų pasiektas priešingas poveikis. Visa tai reikia daryti su jaunimo kalba.

Į šį procesą reikia įtraukti jaunus žmones, kad būtų skatinama idėja, kad jie nori tai daryti, o tai yra nelogiška. Kodėl jaunimas?

Jie turi „jaunimo kalbą“ ir dalyvauja socialinės žiniasklaidos pasaulyje ir žino, kaip tai veikia ir kaip skleisti žinutę.

COVID-19 pakeitė mūsų įpročius ir pakenkė visuomenei ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Ši krizė ypač paveikė jaunimą, kuris buvo priverstas mokytis alternatyviai ir naujoviškai, tačiau negali visiškai pakeisti tradicinės mokyklinio ugdymo sistemos. Europos Parlamentas turi imtis
skubių priemonių, kad užtikrintų taikesnę ateitį naujosioms kartoms, tikėdamasis pamiršti šią blogą patirtį. Visų pirma šiuo laikotarpiu būtina atsižvelgti į vaikų poreikius ir juos skatinti, kad jie galėtų toliau mokytis. Kitas būdas išbristi iš šios krizės – sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką.
Mano nuomone, naujajai kartai tenka svarbus vaidmuo atsigaunant Europai, tačiau turime reaguoti dabar ir būti pasirengę įveikti bet kokius kitus sunkumus.

Según el Artículo 14, el que trata sobre: Que toda persona tane el derecho a la educación y el acceso a la información profesional y permanente. Entonces según nos comunica el artículo, porque hay una cantidad elevada de niños que no reciben esa educación? LT significantos países no pueden vivir una educación adecuada y con la pandemia conocida como covid-19 también hay una gran dificultad en algunos países para poder comunicarse digitalmente.

Manau, kad turėtume investuoti, kad ateityje būtų išvengta pandemijų. Ekspertai jau kurį laiką įspėjo mus, tačiau šios pandemijos valdymas nebuvo idealus. ES kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis turėtų dirbti ir bendradarbiauti su ekspertais, kad kitą kartą (nes tikėtina, kad tai bus kitas kartas) esame kur kas geriau pasirengę!

Manau, kad reikia priimti teisės aktą, pagal kurį ES vyriausybės, atsižvelgdamos į savo biudžetą ir poreikius, būtų priverstos investuoti į savo nacionalines sveikatos priežiūros sistemas. Konkrečiau kalbant, Graikijoje buvo piktnaudžiaujama federaliniais fondais, kuriems būdingas ribinis piktnaudžiavimas (30 mln. įmonių spaudai, siekiant skleisti vyriausybės propagandą, padidinti policijos biudžetą, 30 mln. – nekonstitucinių policijos pajėgų kūrimui, 10 mlrd. – karinei įrangai), lėšos, kurias būtų buvę galima lengvai panaudoti nacionalinei sveikatos sistemai sustiprinti, įdarbinus daugiau gydytojų arba statant būtinas patalpas sunkiems kovid-19 atvejams gydyti. Manau, kad jokiai Europos Sąjungos vyriausybei neturėtų būti leidžiama taip elgtis savo piliečių atžvilgiu, todėl siūlau sudaryti teisės komitetą, kuris užtikrintų vyriausybių vykdymą ir skirtų reikiamus išteklius savo sveikatos ir švietimo sistemoms. Man atrodo, kad Europos šalyse yra tiek daug neatitikimų, ir priėjau prie išvados, kad mūsų humaniškas elgesys turėtų būti vykdomas.

Spaudos žaidimas technologijų tema!
Žvelgiant į ateitį, galbūt 20-30 metų, kur pamatysite Europą pasaulinės ekonomikos ir technologijų pažangos požiūriu?
Gerai, niekas nežinau, tačiau čia mano mintis, todėl jums nereikia pritarti.
Kai tikiu Austrijos darbo vietų interneto svetainėje Vienoje, šiuo metu yra 4132 darbo vietos. Net ir koronos metu.
Mūsų įmonėms reikia šių darbuotojų, turime išmokyti daugiau IT darbuotojų, prieš ieškodami šių žmonių Indijoje ar kur kur! Turime išmokti IT pamokas savo vaikams nuo pat pradžių, o ne tik kai kuriuos „Lame Word“ formatus! Atsižvelkite į tai, kad tai yra ateitis!

Kiek Europos bendrovių žinote? Šešios (2014 m.) iš dešimties įmonių, kurių pardavimai didžiausi Europoje, yra iš dujų ir naftos sektoriaus. Ar nenusprendėme sumažinti šio sektoriaus? Vos yra tokių bendrovių kaip „Apple“, „Microsoft“ ar „Huawei“. Turime sukurti savo infrastruktūrą svarbioms įmonėms (technologijos, vaistai, žaliavos ir t. t.)

Atvykau iš Austrijos, tačiau mums reikia vieniems kitų, manau, kad esame per maži, kad darytų poveikį, o ES negali atlaisvinti kito svarbaus nario! ES reikia daugiau teisių, o mūsų problemas turime plačiau aptarti žemyno lygmeniu!

Sveikinimai iš Austrijos:)

BUONGIORNO, Italia liceo Ascanio Landi Velletri – Roma.
Il covid19 ha generato grandi ferite alla societą europea e mondiale, sia dal punto di vista sanitario, cheeconomico e psicologico. Examinationando la presenza e la maggiore diffusione delle varianti del virus, qual’č il piano strategico che il Parlamento Europeo sta attuando per far fronte aquesta situazione, anche alla luce del cambiamento del piano vaccinale e secondo i datistatistici aggiornati?
Potrebbe essere opportuno e funzionale istituire un coordinationmento Centralizzato per l’approvvigionamento e l’equa distribuzione delle dosi di Vaccino anti-covid a livello europeo, piuttosto che delegare ai singoli Stati l’organizzazione?

Liceo Ascanio Landi

Siekiama pasiūlyti daugiau kelionių į Europą siekiant suburti jaunimą ir tiesiogiai susipažinti su Europos Parlamento veikla.