Atsižvelgdami į demokratinio atstovavimo ir nuolatinio politinių pozicijų atnaujinimo svarbą, pripažįstame, kad reikia nustatyti aiškius tinkamumo eiti EP narių ir Europos Komisijos narių pareigas kriterijus, siekiant stiprinti reprezentatyvumą, nepriklausomumą ir piliečių pasitikėjimą Europos institucijomis. 1 straipsnis Rinkimų taisyklių standartizavimas 1 – Visos Europos Sąjungos valstybės narės turi priimti vieningą EP narių rinkimų sistemą. Rekomenduojama proporcinė atstovavimo sistema, užtikrinanti, kad vietų skaičius būtų paskirstytas proporcingai politinių partijų gautiems balsams. 2 straipsnis Tinkamumas eiti Europos Parlamento nario pareigas Kaip tinkamumo EP nario pareigoms eiti kriterijų nustatyti, kad asmuo per pastaruosius dvejus metus iki paskyrimo nevykdė jokių vyriausybinių funkcijų (nacionalinio, regioninio ar vietos). Vykdomosios, ministrų, parlamentinės ar administracinės pareigos nacionalinėje vyriausybėje, taip pat pareigos tarptautinėse organizacijose arba regioninėse ir (arba) vietos valdžios institucijose laikomos vyriausybinėmis funkcijomis. 3 straipsnis Terminų apribojimas Kiekvienas pilietis gali eiti Europos Parlamento nario pareigas ne ilgiau kaip tris kadencijas. 4 straipsnis Teisė eiti Europos Komisijos nario pareigas Kaip tinkamumo eiti Europos Komisijos nario pareigas kriterijų nustatyti, kad asmuo per pastaruosius ketverius metus iki paskyrimo neėjo jokių vyriausybės pareigų jokiame (nacionaliniame, regioniniame ar vietos) lygmenyje. Vyriausybės funkcijos apima vykdomąsias, ministrų, parlamento ar administracines pareigas nacionalinėje vyriausybėje, taip pat pareigas tarptautinėse organizacijose arba regioninėse ir (arba) vietos valdžios institucijose. 5 straipsnis Skyrimo procesas Tinkamumo kriterijų tikrinimas yra Europos Komisijos nario skyrimo proceso dalis. 2 – Valstybės narės privalo pateikti oficialią deklaraciją, kad siūlomas kandidatas per pastaruosius ketverius metus neėjo jokių pareigų vyriausybėje. Šio pasiūlymo įgyvendinimas galėtų padėti užtikrinti EP narių atnaujinimą ir nepriklausomumą, taip pat skatinti didesnį reprezentatyvumą ir patirties įvairovę Europos Parlamente. Tai sustiprintų priimtų sprendimų teisėtumą ir padidintų piliečių pasitikėjimą demokratiniu Europos Sąjungos procesu.

Dabartinė politika, strategijos ir susitarimai mokymosi sutrikimų turintiems piliečiams turėtų būti prieinami paprastesne kalba. Vartojama kalba, santrumpos ir specialūs terminai gali reikšti, kad atitinkamų dokumentų supratimas gali būti sudėtingas ir išskirtinis. Ar galime naudotis menais ir (arba) skaitmeniniais informacijos pateikimo būdais siekdami užtikrinti, kad žmonės būtų gerai informuoti ir jaustųsi įtraukti į politiką, kuri formuoja mūsų gyvenimą?

Patogios vėliavos padeda vykdyti neteisėtą veiklą vandenynuose, pavyzdžiui, NNN žvejybą, prekybą žmonėmis, piratavimą ir mažus mokesčius. Dabartiniai registracijos procesai ir istorijos sekos ant patogios vėliavos trūkumas nėra veiksmingi. Todėl reikėtų parengti ir įgyvendinti direktyvą, įpareigojančią visus Europos laivus registruoti centralizuotoje duomenų bazėje, kad būtų galima išsaugoti visų vėliavų registro sekimo istoriją. Tačiau šioje duomenų bazėje nebūtų galimybės palikti tuščią metų laukelį (panašiai į lėktuvų registracijai taikomas taisykles).

Šiandien EYE surengtame praktiniame seminare pranešėjai paminėjo įvairius su rinkimais susijusius klausimus: mažas balsavimo dalyvių, ypač jaunimo, skaičius, dezinformacija, sudėtingo ES teisėkūros proceso supratimo stoka, autokratinių sistemų rizika. David van Reybrouck parašė knygą „Atsižvelgimas į rinkimus“, kurioje jis pasiūlė patariamąją demokratiją. Viena iš jo idėjų – sudaryti laikinas komisijas, kurias sudarytų ES piliečiai, o ne politikai. Tokia komisija gali atstovauti žmonėms, kurių padėtis ir perspektyvos skiriasi. Ar ES institucijos neturėtų pritaikyti tokios patariamosios demokratijos ir būti atviresnės teisėkūros procesuose, kad suteiktų galių patiems piliečiams?

Reikia tvirtesnių susitarimų dėl politikų naudojimosi socialine žiniasklaida. Šiandien daugeliui jaunuolių daromas poveikis ir jie skatinami balsuoti už kraštutinius įvykius internete, ypač „TikTok“. Tai tampa vis akivaizdesnė, kad amžius, nuo kurio galima balsuoti, sumažėjo.

Siekdama propaguoti ES modelį užsienyje, ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tokiomis organizacijomis kaip ASEAN, MERCOSUR, Afrikos Sąjunga. Bendradarbiaudama su šiomis regioninio bendradarbiavimo organizacijomis, ES gali propaguoti žmogaus teises, verslą, europietišką gyvenimo būdą ir t. t. Tai suteiktų ES ir jos sąjungininkams naują balsą, kuris galėtų būti nepriklausomas nuo JAV ar Kinijos, bet ne prieš juos. Tokia nauja nustatyta įtaka būtų grindžiama šalių, kurioms atstovauja jos organizacijos, bendradarbiavimu.

ES turėtų stiprinti jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, suteikdama jiems motyvaciją. EYE yra puiki galimybė jaunimui priartėti prie Europos Sąjungos, tačiau reikėtų nuveikti daugiau. Būtų gerai suorganizuoti daugiau renginių demokratijos, politikos, jaunimo dalyvavimo klausimais vietos lygmeniu, skirtus žmonėms, kurie negali lengvai dalyvauti priimant sprendimus.

Suomijoje jau pasiekta teigiamų rezultatų etiško azartinių lošimų reklamos reguliavimo srityje. Veikkaus, valstybės valdomas lošimų operatorius, turintis monopolinę padėtį rinkoje, įsipareigojo elgtis atsakingai. Labai svarbu ypatingą dėmesį skirti reklamai, visų pirma tokiose platformose kaip „YouTube“ ir socialinė žiniasklaida. Šio susitarimo reguliavimą galima sustiprinti naudojant dirbtinį intelektą ir kitas pažangias priemones. Prieš paskelbiant reklamas, jos turėtų būti tikrinamos ir peržiūrimos, kad būtų išvengta neetiškos reklamos, skatinančios probleminius lošimus. Užsienio azartinių lošimų interneto svetainėse dažnai pristatomi „didžiaus laimėtojo“ scenarijai, kuriais žaidžiami pažeidžiami lošėjai. Šis klausimas yra svarbus ir reikėtų apsvarstyti jo reglamentavimą. Daugelis ekspertų ir tyrimų pabrėžia, kad tokia reklama gali būti žalinga ir prisidėti prie su lošimais susijusių problemų. Suomijos policijos valdyba jau įgyvendino praktiką, pagal kurią įmonėms gresia baudos už neetišką elgesį azartinių lošimų sektoriuje. Tai puikus pavyzdys, kaip šis klausimas buvo sprendžiamas skatinant atsakingus lošimus. ES lygmeniu būtų galima apsvarstyti galimybę bendradarbiauti siekiant sukurti bendrą licencijavimo sistemą, pagal kurią būtų ribojama atsakingų azartinių lošimų praktika ES užsiimančių subjektų veikla. Tai galėtų padėti sumažinti žalą ir sustiprinti žaidėjų apsaugą visoje Europoje. Be to, labai svarbu į ES sprendimų priėmimo procesą įtraukti jaunimą ir išklausyti jo nuomonę. Jaunimo problemų keliančio lošimo prevencija yra esminė ateities formavimo dalis. Jaunimas turi teisę dalyvauti diskusijose dėl savo ateities ir gerovės. Labai svarbu suteikti jaunimui pakankamai informacijos ir švietimo apie lošimų keliamą riziką ir žalą. Tai gali padėti jiems priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl azartinių lošimų ir anksti nustatyti galimas problemas. Mokyklos ir jaunimo centrai turėtų pasiūlyti švietimo ir išteklių, kad prireikus jaunimas galėtų gauti paramą. Galiausiai būtinas glaudus ES valstybių narių bendradarbiavimas ir keitimasis informacija. Dalijantis geriausia patirtimi ir nustatant bendrus standartus galima skatinti atsakingus lošimus ir apsaugoti jaunimą nuo žalingo poveikio. Be to, norint geriau suprasti šį iššūkį, reikia remti ir skatinti azartinių lošimų problemų ir jų priežasčių mokslinius tyrimus. Bendradarbiaudami ir atsakingais veiksmais galime skatinti sveikus lošimo įpročius ir apsaugoti jaunimą nuo žalingo lošimo poveikio. Be to, labai svarbu, kad visos lošimų bendrovės taikytų atsakingus ir veiksmingus lošėjų apribojimus, kad asmenys būtų apsaugoti nuo su lošimais susijusios žalos. Ribų nustatymas turėtų būti tikrai veiksmingas ir išsamus, kad lošėjai negalėtų lengvai apeiti apribojimų arba kad kiti lošimų operatoriai negalėtų jų išvengti. Reguliavimo institucijos turėtų stebėti ir užtikrinti, kad visi lošimų operatoriai laikytųsi atsakingų lošimų principų ir užkirstų kelią probleminių lošimų plėtojimui. Siekiant sumažinti su lošimais susijusią žalą, labai svarbu laikytis visapusiško požiūrio, kuris apimtų tiek lošimų bendrovių atsakomybę, tiek reguliavimo institucijų vykdomą aktyvią priežiūrą. Tai padės apsaugoti lošėjus ir užtikrinti, kad lošimų patirtis išliktų sveika ir maloni.

Įtraukti kvotas į jaunesnių nei 25 metų amžiaus rinkėjų sąrašus. Bent 5 proc. EP narių turėtų būti jauni. Jaunimas nebalsuoja, nes nesijaučiame su politikais. Jei jaunimui būtų atstovaujama rinkimų sąrašuose, būtume artimesni Europos valdymo institucijoms.

Manau, kad daug asmenų jaučiasi šiek tiek atsieti nuo Europos Sąjungos ir jos institucijų. Siekiant spręsti šį klausimą, kiekvienai valstybei narei galėtų būti naudinga sustiprinti kiekvienos institucijos atstovybes, kurios galėtų veiksmingai informuoti gyventojus apie pokyčius Europos lygmeniu. Be to, manau, kad mokykloms ir mokiniams būtų naudinga ne tik prisijungti prie Europos Parlamento Ambasadorių mokyklos programos, bet ir atvykti į Europos pavaduotojų ar kitų rūšių atstovų vizitus. Tokie vizitai padėtų informuoti visus apie gyvybiškai svarbų Europos institucijų vaidmenį.

Mums reikia teisinės sistemos, kuri užtikrintų sąžiningą atstovavimą Europos Parlamento rinkimuose. Europos Parlamento nariai turėtų būti renkami iš savo šalies taip, kad tai būtų teisinga visiems tos šalies regionams. Pavyzdžiui, Rumunijoje yra 41 apskritis ir tik 32 reikalavimus atitinkantys EP nariai. Kad būtų kuo geriau atstovaujama, EP nariai turėtų būti iš skirtingų apskričių. Rumunijoje 41 apskritis priklauso 8 pagrindiniams regionams. Svarbu užtikrinti, kad daugiau nei vieną Parlamento narį turinčioms valstybėms būtų teisingai atstovaujama visuose regionuose. Galima išrinkti kelis EP narius iš vieno regiono, tačiau jie visi neturėtų būti iš tos pačios apskrities ar miesto, kad būtų išvengta didelių demokratinių skirtumų tarp skirtingų vietovių. Sprendžiant socialinės ir ekonominės nelygybės problemą pirmiausia turi būti kovojama su demokratine politine nelygybe. Labiau subalansuotas atstovų pasiskirstymas gali padėti skatinti socialinę ir ekonominę pusiausvyrą.

Europos Sąjungoje yra 27 šalys, tačiau ne kiekviena iš jų yra vienodai išvystyta: kalbant apie Rytų Europą, dauguma šalių vis dar vystosi. Stipri ir vieninga Europos Sąjunga gali būti sukurta teikiant abipusę paramą ir bendradarbiaujant visoms regiono šalims, nepriklausomai nuo jų dabartinės ekonominės padėties. Dėl šio pokyčio visos Europos Sąjungos šalys taps ekonomiškai savarankiškos ir padidins euro vertę pasaulinėje rinkoje.

Maitinimas, klaidinančios antraštės ir melagingos naujienos yra nepageidautini šiandienos socialinės žiniasklaidos produktai ir interneto teikiama tiesioginė prieiga prie informacijos. Žiniasklaidos paskatos vykdyti žurnalistiką yra menkos, o žiniasklaidos elgesio kodeksas buvo pažeistas – visa tai lėmė būtinybė žiniasklaidai rinkti pajamas iš reklamos spustelėjus klaidinančias antraštes, kad turinys būtų viralizuotas, ir dėl to, kad dėl spaudimo suteikti „žvilgsnį“ sumažėjo faktinis šaltinių tikrinimas ir rinkimas. Kad to būtų išvengta, mums reikia mechanizmo, pagal kurį žiniasklaidos priemonėms būtų galima pateikti ieškinius dėl netinkamos praktikos jų pranešimuose apie konkrečius informacinius straipsnius ar transliacijas. Tai turėtų būti daroma laikantis lanksčių, bet aiškių žurnalistų taisyklių. Pažymėtą naujienų žiniasklaidos priemonę turėtų įvertinti speciali žiniasklaidos vertinimo komisija, turinti pakankamai laiko įvertinti turinį, kalbos vartojimą, šaltinius ir jos poveikį visuomenei. Atlikusi vertinimą, ji tam tikrą laikotarpį gali tam tikrą laiką ir tam tikrą vertę įžvelgti į naujienų kanalą žinomą rinkliavą. Dėl šios rinkliavos pasikeis vidutinis vertinimo komisijos nustatyto laikotarpio pardavimo rinkos reputacijos balas. Vidutinis naujienų žiniasklaidos priemonių reputacijos balas turi būti matomas jų tinklalapiuose ir visose jų rengiamose naujienose, taip pat galėtų būti naudojamas kaip parametras socialinės žiniasklaidos algoritmams, siekiant apriboti nepatikimų tinklų skleidimą socialiniuose tinkluose. Tokiu būdu žiniasklaidos bendrovės bus skatinamos apsaugoti gerą žurnalistiką praktikuojančius savo reputacijos balus ir suteiks visuomenei daugiau kontrolės ir laiko įvertinti melagingas naujienas, dėl kurių visuomenė skaidriau ir atskaitingiau klaidina ir klaidina visuomenę.

Skaidrumas yra svarbus demokratijos aspektas, todėl mūsų piliečiai nusipelno suprasti, kas vyksta, ir kurti savo alternatyvas. Pavyzdžiui, Švedijoje yra programinė įranga „BankID“, naudojama kaip elektroninė tapatybės kortelė, tačiau ji yra nuosavybinė ir prieinama tik „Apple“, „Microsoft“ ir „Google“ operacinėse sistemose. Taip užtikrinamas jau ir taip stiprios oligopolijos vykdymas ir kenkiama reikalavimų neatitinkantiems piliečiams. Savanoriai į bet kurią platformą galėtų perkelti atvirojo kodo identifikavimo sistemą.

Paaugliai ir vaikai turėtų išmokti demokratijos reikšmę ankstyvame gyvenime, o ne tik vėliau, kai jų mintis yra tinkamai pagrįsta.

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame kiekvienas Europos Sąjungos pilietis galėtų naudotis galinga platforma, suteikiančia jiems galimybę būti informuotiems apie svarbiausius politinius įvykius savo valstybėje ir visoje ES ir aktyviai dalyvauti formuojant savo bendruomenės ateitį. Ši platforma suteiktų žmonėms galimybę susipažinti su naujausia informacija svarbiausiais klausimais, pareikšti savo nuomonę balsuojant ir netgi pateikti savo temas diskusijoms. Kiekvienam piliečiui suteikdami galimybę išsakyti savo nuomonę ir sukurti prasmingo dalyvavimo platformą, galime skatinti skaidrumą, puoselėti demokratiją ir kurti labiau sujungtą ir labiau informuotą Europą.

Jaunimo vadovaujamų iniciatyvų platforma: mums reikia platformos, skirtos jaunimo vadovaujamoms iniciatyvoms, kuriomis propaguojamos Europos vertybės ir tikslai, pavyzdžiui, tvarumas, demokratija ir socialinis teisingumas, remti ir skatinti, kad jaunimas jaustųsi įgalėjęs ir įsitrauktų į ES ateities formavimą ES viduje ir už jos ribų.

Šiandien viešieji socialinės žiniasklaidos diskursai daugiausia vyksta platformose, kurias kontroliuoja privačios pelno siekiančios bendrovės, pavyzdžiui, „Facebook“ patronuojančioji bendrovė Meta, Twitter arba ByteDance. Viešosios institucijos, komunikuodamos šiais kanalais, šiuos nedemokratinius veikėjus įtraukia į skaitmeninės komunikacijos teises. Be to, piliečiai verčiami naudoti reklamą, kad gautų viešą informaciją. Trečia, dėl jos Europos ryšių kanalai tampa priklausomi nuo JAV ir Kinijos bendrovių. Todėl viešosios įstaigos turėtų padėti kurti tvarius Europos komunikacijos kanalus naudodamos atvirus protokolus (Matrix, Activiy Pub) ir savo pačių skaitmeninę infrastruktūrą (Fediverse prasme).

Artėjant 2024 m. rinkimams prie Europos Parlamento, diskusijos dėl teisės balsuoti, demokratijos ir politikos tampa dar intensyvesnės ir kur kas intensyvesnės šiandienos jaunimui, didelei daliai gyventojų, kurie žino apie problemas, su kuriomis jie susiduria, ir kurie aktyviai veikia visuomenėje, kurioje dažnai trūksta sveiko proto, kohabiteizmo ir kt. Todėl manome, kad teisė balsuoti turėtų būti sutrumpinta iki 16 metų, remiantis kai kurių ją jau įgyvendinančių šalių pavyzdžiu. Šis pokytis būtų naudingas Europos visuomenei, nes rinkimuose būtų geriau atsižvelgiama į gyventojų interesus, atsižvelgiant į tai, kad jauni gyventojai yra didžiausi ir labiausiai paveikti politinių sprendimų, priimtų neatsižvelgiant į jų interesus ar naudą. Galiausiai dar viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių balsavimas 16-oje metų būtų geresnis Europos, kaip visuomenės, ir svarbus žingsnis į priekį siekiant Europos demokratijos, yra tai, kad dalyvaujant rinkimuose, nors galima atsižvelgti į jų pageidavimus ir idėjas, politinis dalyvavimas kaip papildomas pilietis leistų jiems suprasti, ką reiškia priklausymas Europai, rinkimų svarbą ir demokratijos vaidmenį tokioje valstybėje kaip Europa.

ES turėtų atidžiau išklausyti mokslinę ir mokslinę nuomonę, o ne privačius suinteresuotuosius subjektus. Todėl turėtume apriboti lobistų prieigą prie ES politikos formavimo ir suteikti daugiau galimybių tarpusavyje peržiūrėti ir išbandyti logiką.

Jaunimas populiariai studijuoja užsienyje. Tačiau dažnai pasitaiko, kad užsienyje studijuojantiems asmenims sunku dalyvauti politikoje, vyriausybėse ir ES, pavyzdžiui, dėl kalbos barjero. Jaunimo dalyvavimas ne savo gimtojoje ES šalyje turėtų būti prieinamesnis, pradedant nuo bendros kalbos, kuri sudarytų sąlygas aktyvesniam dalyvavimui.

ES reikia labiau tiesioginės demokratijos. Jos piliečiams turėtų būti leidžiama daryti įtaką politikai ir teisės aktams, kurie daro tiesioginį poveikį jų gyvenimui, pavyzdžiui, referendumuose balsuojant dėl minėtų teisės aktų. Tai būtų galima pagerinti sutelkiant dėmesį į subsidiarumo principą, o tai reiškia, kad sprendimai turėtų būti priimami kuo arčiau piliečių ir kuo žemesniu politiniu lygmeniu.

Melagingos naujienos ir dezinformacija kelia realią grėsmę demokratijai, ypač kai jos daromos siekiant tarnauti kitų politiniams interesams. Siekiant kovoti su šiuo reiškiniu, būtų lengviau, jei žiniasklaida skaidriau palaikytų ryšius su politika. Pavyzdžiui, jie galėtų aiškiai nurodyti, ar jų savininkas ar autorius turi kokių nors politinių ryšių ar interesų.

Kad išsaugotume demokratiją, turime apsaugoti žodžio laisvę. Pavyzdžiui, pirmasis JAV Konstitucijos pakeitimas galėtų būti geras įkvėpimo šaltinis ES.

Komunikacija yra labai svarbi: Jei nežinote galimybių, jomis sunku pasinaudoti. Jei nežinote apie pasiekimus, sunku juos pagerbti. Be to, tai gali turėti įtakos piliečių nuomonės formavimui. Todėl Europos Sąjunga įgyvendina priemones, kad padidintų savo programų ir veiklos matomumą.

Vienas iš pavyzdžių – paramos kovai su koronavirusu kampanija, kurią ES vykdo Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse: Nors ES skyrė daug lėšų paramai, ji, regis, nesugeba sulaukti didelio piliečių informuotumo apie tai ir tarptautinėje arenoje.

Be to, labai svarbu tobulinti komunikacijos strategiją, susijusią su kitomis ES programomis ir veikla, ir didinti jų matomumą galimų pareiškėjų ir dalyvių tikslinei auditorijai. Tokiu būdu labiau susidomėję asmenys gali sužinoti apie galimybes, dalyvavimą ir naudą, o tai atitinka ES interesus.

Vienas iš būdų tai pasiekti – pagerinti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) interneto svetainės patogumą ir prieinamumą. Šiuo metu yra tik dvi kalbos, todėl jos vartojimas yra išimtinis. Kitas būdas didinti matomumą – valstybių narių veiksmų koordinavimas rengiant tikslines informavimo kampanijas, skirtas konkretiems regionams, programoms ir veiklai.

2009 m. sukurta Rytų partnerystė yra bendras Europos išorės veiksmų tarnybos, ES bei jos valstybių narių ir šešių posovietinės šalių siekis: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Ja siekiama stiprinti politinius ir ekonominius Europos Sąjungos ir rytinių partnerių santykius.

Atėjo laikas dar kartą pažvelgti į ją ir suteikti šalims aiškias narystės perspektyvas ir kriterijus. Tai leistų atskirti tuos, kurie yra patenkinti dabartiniais partnerystės susitarimais, ir tuos, kurie nori tapti ES narėmis.

Be to, jaunimas ir apskritai piliečiai turėtų dalyvauti aptariant dabartinės formos Rytų partnerystės perspektyvas ir iššūkius ir tai, kaip ji galėtų atrodyti pirmyn. Vienas iš būdų tai padaryti galėtų būti jaunimo ambasadorių programos sukūrimas arba parama piliečiams, norintiems kurti pilietinės visuomenės organizacijas, susijusias su Rytų partneryste.

Nors Europos žaliasis kursas yra žingsnis į priekį kovojant su klimato kaita, ES turėtų imtis ryžtingesnių pozicijų, kad jis būtų veiksmingas. Vienas iš jų – Valstybės pagalbos gairių peržiūra, pagal kurią pagalbos gavėjai įpareigojami laikytis „žaliųjų sąlygų“ principų.

Kiekviena Europos šalis, prašanti tapti visateise Europos Sąjungos nare, turi laikytis laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės principų, taip pat saugoti ir išsaugoti žmogaus teises ir pagrindines laisves. Derybos su partnerystės šalimis, kurios nepaiso šių Europos vertybių, turėtų būti įšaldytos tol, kol jos parodys tikrą ir išmatuojamą įsipareigojimą gerbti mūsų normas ir principus ir jų laikytis.

Be to, prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis ES turėtų teikti pirmenybę žmogaus teisėms tose šalyse kaip būtiniausiam reikalavimui.

Turėtume leisti visų valstybių narių piliečiams balsuoti internetu vietos, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose.

Turėtume užtikrinti, kad į Europos Parlamentą išrinkti EP nariai ten būtų ne tik už pinigus, bet ir tinkamai atliktų savo darbą.