Turime pakeisti savo vartojimo tendencijas sutelkdami dėmesį į etišką, vietos ir pagamintų prekių ir sezoninių vaisių bei daržovių pirkimą. Turime sukurti veiksmingą dalijimosi ištekliais sistemą bendruomenėje.

Pavyzdžiui, geras būdas tai padaryti būtų sukurti sistemą, kuri leistų piliečiams skolintis šiuos objektus iš kaimynų, draugų arba internetu. Jau yra keletas šiam tikslui skirtų mažų projektų, tačiau jie galėtų tapti bendresniais ir platesniais ES lėšomis. 

Sulaukę 18 metų, kiekvienam jaunajam europiečiui turėtume suteikti nemokamus „Interrail“ bilietus. Tai suteiktų jiems galimybę patiems susipažinti su Europa ir Europos kelionėmis. Tai suteiktų daugiau galimybių nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams, kurie negali sau leisti keliauti į užsienį.

Europa turi gebėti konkuruoti su besiformuojančiomis supervalstybėmis ir turėti galimybę išsakyti savo nuomonę dėl pasaulio ateities. Todėl ji turi tapti stipria federaline valstybe.

Europos Sąjunga didžiuojasi fiskaline sąjunga ir laisvu asmenų ir prekių judėjimu. Tačiau kitais atvejais yra daug skirtingų atskirų tikslų ir strategijų, kurie kenkia Sąjungos vienybei. Todėl svarbu pradėti kalbėti apie ES kaip federacinę valstybę ar net konfederaciją, kad pasinaudotų vieningu kolektyvu, o ne susiskaidžiusiu skirtingų tautų balsais.

Tai taip pat reikštų darnios užsienio politikos, kariuomenės ir ekonomikos įgyvendinimą, nes dėl to Sąjunga taptų stipresnė tarptautinėje arenoje.

COVID-19 pandemijos metu mūsų sveikatos priežiūros sistemoms kilo neramumų metai. Ar nėra puikus atsparumo šaltinis, jei ES valstybės narės laikytųsi tam tikrų sveikatos priežiūros standartų ir padėtų jas finansuoti visame regione kilus viruso protrūkiams ateityje? ES reikia visuotinės sveikatos priežiūros sistemos su bendru biudžetu, prie kurio prisideda visos valstybės narės. Iš šio biudžeto turėtų būti mokamas vienodas darbo užmokestis sveikatos priežiūros darbuotojams ir vienodas visų Europos piliečių priežiūros lygis.

Kad būtų galima keistis žiniomis, reikėtų sukurti platformas, kuriose ES regionai galėtų patys informuoti apie įvairius įtraukties modelius arba pateikti savo nuomonę.

Jis jau prasideda mokykloje. Mano klasėje buvo neįgalių studentų (Dauno sindromo, Aspergerio ir kt.). Visi kartu išmokome atrasti pasaulį, kiekvieną iš jų pažvelgdami į savo nuomonę. Nesvarbu, kad kai kurie iš mūsų išmoko kitaip nei kiti. Nesvarbu, ar vienas studentas turėjo papildomą kuratorių. Tai nebuvo svarbu, nes mes augome skirtingai. Manau, kad būtent tai, ką turėtumėte mokytis mokykloje. 

1. Turėtume mokyti vaikus mokykloje, kaip gyventi tokiose kritinėse situacijose kaip pandemija ir kaip elgtis pavojingose situacijose, kad apsisaugotume sau ir kitiems.
2. Turėtume suteikti jaunimui daugiau galimybių padėti kitiems krizės metu.
3. Turėtume užmegzti kartų dialogą, per kurį jaunimas galėtų padėti vyresnio amžiaus kartoms ir vizoms.
4. Suburti įvairių šalių jaunimą per bendras internetines pamokas mokyklose arba interneto tinklalapiuose, kad būtų dalijamasi jų kasdiene realybe ir aptarta, kaip žmonės gyvena skirtingose valstybėse narėse.

išklausyti ES jaunimą ir remti iniciatyvas, kurios taip pat sustiprins jaunimo pilietinę visuomenę visame Atlanto vandenyne.